Žemėlapyje pažymėtus Mėnulio objektus galima stebėti su mėgėjiškais teleskopais - žiūronais, artinančiais bent septynis kartus. Melsva spalva pažymėtos pagrindinės jūros, o salotine - krateriai. Žemėlapio viršuje pažymėta Šiaurė (N), o apačioje Pietūs (S). Reikia pažymėti, jog mėnulio libracijų dėka galima stebėti daugiau nei 50 % jo teritorijos. Mėnulis tarsi "pasisuka" truputi ir galima pamatyti tai jo pietinį, tai šiaurinį, tai vakarinį ar rytinį limbą. Tokie "sukiojimaisi" ir vadinami limbracijomis. Jų dėka iš žemės galima stebėti apie 60 % Mėnulio teritorijos. Šiame žemėlapyje matomos Šiaurinės ir Rytinės limbos, todėl matomos Krašto ir Naujoji jūros, taip pat Gumbolto jūra. Stebėdami mėnulį atkreipkite dėmesį į kraterį Tyla, esantį pietinėje Mėnulio dalyje. Nuo jo į visas puses eina šviesūs spinduliai, todėl susidaro Pietų poliaus iliuzija su besiesiančiais meridianais. Iš tikrųjų šis krateris nuo pietinio poliaus nutolęs per šimtus kilometrų.