Atrasta galaktikų „trūkstama grandis“

Buvo manoma, jog spiralinės galaktikos būna tik „mėlynos“, o elipsinės – „raudonos“, rašo BBC.

Tačiau du tyrimai, kuriuos skelbia žurnalas „Royal Astronomical Society“, rodo, jog viena iš penkių galaktikų yra raudonoji spiralinė.

Dabar manoma, jog raudonos spiralinės galaktikos susiformuoja tuomet, kai spiralinės galaktikos sensta išvengdamos didelių susidūrimų, tarkime, su kitomis galaktikomis.

Astronomai nustatė, jog tankiose kosmoso srityse, kur galaktikų koncentracija didelė, yra daug senų, „raudonų ir mirusių“ galaktikų, kurių forma – elipsinė ar rutulio pavidalo.

Manoma, kad šios galaktikos sparčiai formavosi ankstyvuoju Visatos gyvavimo laikotarpiu. Dabar matoma nuo jų sklindanti raudona šviesa rodo, jog naujų žvaigždžių formavimasis galaktikoje jau seniai nebevyksta.

Kitose, palyginti jaunose spiralinėse galaktikose, žvaigždžių formavimasis vis dar vyksta, tad jos spinduliuoja mėlyną šviesą.

Tačiau nauji atradimai rodo egzistuojant raudonas spiralines galaktikas. Tai pirmas įrodymas, jog yra galaktikų, kur žvaigždžių formavimasis baigėsi prieš kelis milijardus metų, o tai gana neseniai, turint omeny visą Visatos istoriją.

„Jau anksčiau buvo užuominų, kad raudonosios spiralinės galaktikos gali egzistuoti galaktikų spiečiuose ir grupėse, žmonės saujelę tokių objektų matė. Tačiau įrodymų nepakako, kad būtų galima teigti, jog tai labai svarbus veikėjas galaktikų populiacijoje“, - teigė vienas tyrimo autorių Stevenas Bamfordas iš Nottinghamo universiteto.

S. Bamfordas naudojo kito tyrimo duomenis, kurio metu plačioje dangaus juostoje buvo fotografuojamos spalvotos galaktikos. Tuomet jos buvo skirstomos į spiralines arba elipsines.

Šio tyrimo metu nustatyta, jog maždaug 20 proc. galaktikų yra raudonos spiralinės. Jos dažniausiai būdavo pačios didžiausios ir koncentruodavosi spiečiaus pakraštyje.

„Daugelis tyrimų pastaruoju metu daugiausiai rėmėsi spalva, nes tai lengvai nustatomas dalykas, taigi išvados apie tai, kaip galaktikos formuojasi ir evoliucionuoja, buvo padarytos skirstant jas pagal spalvą“, - teigė S. Bamfordas.

„Dabar, žiūrėdami į galaktikų nuotraukas, matome, kad ten yra raudonų elipsinių, raudonų spiralinių, mėlynų spiralinių ir net mažų mėlynų elipsinių galaktikų“, - sakė mokslininkas.

Kita tyrimų komanda, vadovaujama Christiano Wolfo ir Meghan Gray, naudojo „Hubble“ teleskopą, kuriuo tyrė tankią keturių spiečių kosmoso sritį. Komanda ten taip pat aptiko didelį kiekį raudonų spiralinių galaktikų.

„Abu projektai problemą sprendė skirtingais būdais ir džiugu, kad kiekvienas pasiūlė atskirą dėlionės dalį, leidžiančią daryti tas pačias išvadas“, - sakė M. Gray.

Šie tyrimai kelia ir kitų klausimų: kas lėmė, kad žvaigždžių kūrimasis šiose galaktikose sustojo? Viena priežasčių – didelis galaktikų susidūrimas, kuris materiją įkaitino tiek, kad stabilūs dideli kūnai nebegalėjo formuotis.

Vis dėlto tokie susidūrimai taip pat būtų sunaikinę trapias jaunos spiralinės galaktikos atšakas. Šias prielaidas patvirtina duomenys, kad raudonos spiralinės galaktikos randamos ne tokiose tankiose spiečių srityse.

Tyrimų rezultatai taip pat leis išspręsti ilgai besitęsiančią diskusiją apie tai, kaip klasifikuoti trečios rūšies, lęšio formos, galaktikas. Nors daugelis astronomų jas priskiria elipsinių galaktikų kategorijai, naujausi tyrimai rodo, kad lęšio formos galaktikos yra jaunesnės.

Raudonų spiralinių galaktikų egzistavimas leidžia tvirtinti, kad jaunos, mėlynos spiralinės galaktikos formuojantis žvaigždėms sensta, o nykstant spiralių atšakoms tampa lęšio formos.

Mokslininkai ketina toliau tęsti raudonųjų spiralinių galaktikų tyrimus ir ieškoti zonos, iš kurios raudona šviesa sklinda. Tai leis nustatyti, kuriose galaktikos vietose žvaigždės nustojo formuotis pirmiausiai.