"ExoMars" misijos metu mokslininkai gyvybės ieškos Marso gelmėse

„Taip mes gausime grunto pavyzdį iš gilesnių Marso sluoksnių, ne nuo paviršiaus. Tai iš esmės praplečia misijos galimybes, ieškant kokių nors gyvybės formų. Dalykas tas, kad Raudonosios planetos paviršius nelabai pritaikytas gyvybei, tačiau tuo pat metu netgi nedideliame gylyje sąlygos gyvybės vystymuisi gali būti daug priimtinesnės“, – teigia O. Korablevas.

Jis paaiškino, kad gyvybės susiformavimui Marso paviršiuje kliudo didžiuliai temperatūros svyravimai, ultravioletinių spindulių radiacija ir kiti veiksniai.

„Marse yra nedaug ozono, tačiau bendra atmosfera yra tokia plona, kad Saulės ultravioletinių spindulių radiacija pasiekia planetos paviršių beveik nesusilpnėjusi ir tiesiog sterilizuoja šią planetą“, – teigia mokslininkas.

Be to, pasak mokslininko, dėl cheminių reakcijų Marso paviršiuje oksidai ir mineralai sukuria terpę, vadinamą vandenilio peroksidu, kuris Žemėje taip pat yra naudojamas sterilizacijai.

„Todėl mes turime kasti. Ne kasinėti paviršiuje, kaip tai darė amerikiečių marsaeigiai, o gręžti uolieną. „ExoMars“ aprūpintas tokiu „grąžtu“. Jis jau išbandytas vienoje Italijos įmonėje. Iš dviejų metrų gylio ši įranga automatiškai iškelia uolieną, kuri analizuojama, naudojant mikroskopus. Tuomet uolienos pavyzdžiai bus sudeginti ir ištirtos gautos dujos“, – pasakojo O. Korablevas.