Jupiteris draugas ar priešas?

Hornerio grupė nagrinėja susidūrimų su kometomis ir asteroidais tikimybes planetinėse sistemose. „Pradėjome nuo Saulės sistemos, kadangi apie ją daugiausiai žinome“, – sako Horneris.

Buvo sukurtas kompiuterinis modelis, galintis skaičiuoti 100 tūkst. kentaurų orbitas Saulės sistemoje per pastaruosius 10 mln. metų. Skaičiavimai buvo atlikti 5 kartus: vieną kartą Jupiteriui esant dabartinės masės, vieną kartą visai „pašalinus“ Jupiterį, taip pat Jupiterio masę sumažinus iki trijų ketvirčių, pusės ir vieno ketvirčio (palyginkite – Saturno masė yra maždaug trečdalis Jupiterio masės). Rezultatai parodė, kad kometų susidūrimų su planetomis skaičius Jupiteriui esant ir jį „išėmus“ iš Saulės sistemos, yra labai panašus, tačiau sumažinus Jupiterio masę į Žemę turėtų pataikyti daugiau kometų.

„Jei Jupiterio vietoje būtų Saturno dydžio arba šiek tiek didesnė planeta, pataikymų į Žemę skaičius išaugtų, tačiau jei ten nebūtų jokios planetos, nebūtų skirtumo nuo dabartinės padėties, – sako Dž. Horneris. – Negalime vienareikšmiškai teigti, kad Jupiteris veikia kaip skydas nuo susidūrimų. Greičiau jau galėtume sakyti, kad viena ranka jis duoda, o kita – atima“.

Saturno masės planeta savo gravitacija taip paveiktų kometų orbitas, jog šios imtų kirstis su Žemės skriejimo orbita, tačiau tokia masė būtų per maža, kad objektai vėliau paliktų Saulės sistemą. Dabar savo vietoje esantis Jupiteris taip pat nukreipia kometas Žemės link, tačiau jo masė yra pakankama, kad vėliau jos būtų išmetamos į Saulės sistemos pakraščius, todėl pataikymų į Žemę skaičius nepadidėja.

Hornerio grupė dabar tyrinėja asteroidų keliamą pavojų Žemei, o vėliau bus analizuojamos ilgaperiodės kometos.

Plačiau: MokslasPlius