"Phoenix" nuotraukose - nuostabūs Marso peizažai

Kiek ten šalta? "Phoenix" meteorologinės stotelės duomenimis, aukščiausia šios dienos temperatūra ten yra -32 pagal Celsijaus skalę. Ką dar žinome apie Marso atmosferą? Ji yra šimtus kartų plonesnė nei Žemės atmosfera, ir ją sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (3%), argonas (1,6%), taip pat yra deguonies, vandens ir metano pėdsakų. Taip pat žinome, jog joje susidaro dulkių audros, dulkių viesulai (dulkių "velniai"), debesys ir stiprūs vėjai. Pirmojoje nuotraukoje matosi šiaurinės Marso dalies oranžinis dangus ir horizontas (fotografuota iš "Phoenix", 16-ą dieną po nusileidimo). Šone matosi zondo Saulės elementai ir robotinis manipuliatorius, kaušeliu imantis grunto mėginį. Antrojoje nuotraukoje matosi didžiąją Marso dalį dengiantys ploni debesys. Nuotrauka daryta "ESA Rosetta" zonde esančia įranga 2007 vasario 24 iš maždaug 240000 km atstumo.

Debesys virš "Endurance" kraterio nufotografuoti iš Marso tyrimų roverio "Opportunity" 2004 metų spalio 24 dieną.

Ankstyvą pavasarį Marso šiaurės poliuje kyla stiprios dulkių audros. Jas sukelia temperatūrų skirtumai tarp šalto poliarinio regiono ir atitirpusio atšilusio paviršiaus. Šioje "Mars Global Surveyor" 2002 metais darytoje nuotraukoje matosi keli dulkių audrų debesys. Šiaurės poliaus ledas sudarytas iš sušalusio anglies dioksido.

Marso peizaže matomų debesų nuotrauka daryta iš roverio "Opportunity". Šie debesys gali būti sudaryti arba iš anglies dioksido ledo, arba iš vandens ledo. Jie sparčiai juda dangumi.

Šioje 2001 liepos mėnesį darytoje nuotraukoje dulkių audros dengia didžiąją Marso paviršiaus dalį. Nuotrauka daryta "Mars Global Surveyor Mars Orbiter".

Marso atmosfera pakankamai tanki, kad užpildytų parašiutą. 2008 gegužės 25 dieną "Mars Reconnaissance Orbiter" HiRISE kamera užfiksavo kito NASA zondo - "Phoenix Lander" atvykimą. "Phoenix" ir jo parašiutas vos matosi 10km pločio kraterio fone. Krateris neoficialiai pavadintas "Heimdall". Išties zondas leidžiasi ne į patį kraterį, o 20km prieš jį, nuo paviršiaus jį skiria apie 13km. Nuotraukoje užfiksuotas kadras praėjus kelioms sekundėms po parašiuto išskleidimo.

Saulėlydį ties Gusevo krateriu 2005 gegužės 19 dieną užfiksavo "Mars Exploration Rover Spirit". Tai - 489 zondo buvimo planetoje diena. Nuotraukos spalvos šiek tiek dirbtinai pagražintos, atčiau žmogus matytų iš esmės labai panašų vaizdą.

Tai - vienas iš dviejų Marso mėnulių - Fobas (angl. Phobos). Nufotografuota "Mars Reconnaissance Orbiter" 2008 kovo 23 dieną iš maždaug 6800km atstumo. Apšviesta Fobo dalis yra apie 21km skersmens. Vienas įspūdingiausių bruožų - viršutinėje kairiojoje pusėje esantis didžiulis 9km skersmens krateris "Stickney".

Dar aukščiau Marso danguje matosi Žemė ir Mėnulis. Nuotrauką užfiksavo "Mars Reconnaissance Orbiter" 5:20 a.m. MST laiku 2007 metų spalio 3 dieną. Atstumas maždaug 142 milijonai kilometrų.

1996 birželio 22 "Mars Pathfinder" nufotografavo šį saulėlydį. Dangus netoli Saulės yra blyškios mėlynos spalvos.

Aukštai iškilusį ledo debesį nufotografavo "Mars Global Surveyor (MGS) Mars Orbiter Camera (MOC)" 2005 liepos 6 dieną. Tai - pavienis ledo debesis, iškilęs daugiau kaip 30km virš Marso paviršiaus. Tokie debesys dažnai pasitaiko vėlyvame pavasaryje.

Debesys virš bevardžio kraterio pietiniame Marso pusrutulyje, įsibėgėjus dulkių audrų sezonui. Nuotrauka daryta "Mars Odyssey" orbitinio zondo 2001 metais.

"Dulkių velnią" iš viršaus nufotografavo "Mars Reconnaissance Orbiter". Šie viesulai paprastai susiformuoja vidudienį, nes tada Saulės spinduliai jau būna pakankamai įkaitinę planetos paviršių. Nuotrauka daryta apie 3:08PM vietiniu laiku. Šviesesnė dalis yra dulkių sūkurys, tamsesnė kairėje pusėje yra sūkurio metamas šešėlis. Sūkurio diametras apie 200 metrų, tačiau ties pačiu paviršiumi jis greičiausiai yra daug mažesnis. Sprendžiant iš šešėlio ilgio, "Dulkių velnio" aukštis turėtų siekti apie 500 metrų.

"McMurdo" panorama užfiksuota Marso žiemos sezonu 2006 metais. Nuotrauką padarė "Mars Exploration Rover Spirit". Vaizde matosi "Spirit" padarytos vėžės.