Surasta nauja planeta gyvybei tinkamoje zonoje

Apie atradimą pranešė astronomų komanda iš Kalifornijos universiteto Berklyje (University of California, Berkeley), vadovaujama Geoff Marcy ir San Francisko universiteto (San Francisco State University) mokslininkai, vadovaujami Debra Fischer. Atradimas padarytas šimtus kartų matuojant žvaigždės greičio svyravimus. Matavimai atlikti su antžeminiai teleskopais. Mokslininkai sako, jog giedro dangaus atveju 55 Cancri žvaigždė matoma ir su paprastais žiūronais.

Ši žvaigždė astronomus nustebino didžiuliu planetų kiekiu – jų suskaičiuotos jau 5. Nors Saulės sistemoje planetų dar daugiau, tačiau jokioje kitoje išorinės žvaigždės sistemoje tiek planetų dar nebuvo surasta.

Paskutinė pastebėta planeta yra dujinis gigantas, turintis apytiksliai 45 kartus didesnę masę nei Žemės planeta. Aplink gimtąją žvaigždę ji apsisuka per 260 dienų. Nuo gimtosios žvaigždės ji nutolusi per 116,7 milijono kilometrų. Mokslininkai įsitikinę, jog planeta nors ir dvigubai lengvesnė už Saturną, yra labai į jį panaši – tiek pagal sudėtį, tiek ir pagal išvaizdą.

Naujoji planeta nuo žvaigždės nutolusi mažiau, nei kad Žemė nuo Saulės, tačiau ir pati 55 Cancri žvaigždė yra truputi silpnesnė už Saulę. Todėl dujinis gigantas išsidėstęs kai tik gyvybei tinkamoje orbitoje. Tačiau gyvybei reikalinga kieto pagrindo planeta – tam dujinis gigantas nelabai tinkamas. Tačiau mokslininkai neabejoja, jog jis turi palydovus, kurie gali būti sudaryti iš uolienų ir galbūt netgi turėti skysto vandens. Tokiu atveju juose būtų visos sąlygos gyvybės formavimuisi. Kokia tikimybė, jog dujinis gigantas apskritai turės palydovus? Astronomų nuomone, tai labai tikėtina, nes Saulės sistemos dujiniai gigantai turi ne vieną, o visą šeimą juos supančių palydovų.

Apskritai imant, 55 Cancri sistema labai panaši į Saulės. Žvaigždė turi panašų amžių ir masę, kaip ir Saulė. Abejose sistemose planetos sukasi į apskritimą panašiomis orbitomis.

Pati artimiausia 55 Cancri sistemos planeta yra panašaus dydžio kaip ir Neptūnas ir apsisuka aplink žvaigždę per 3 dienas. Nutolusi ji nuo žvaigždės per 5,6 milijono kilometrų.

Antroji planeta truputi mažesnė nei Jupiteris. Joje metai užtrunka 14,7 žemiškosios paros, o nuotolis iki žvaigždės siekia apytiksliai 18 milijonų kilometrų.

Trečioji planeta, pagal masę primenanti Saturną, apsisuka aplink žvaigždę per 44 dienas, o nutolusi nuo jos per 35,9 milijonus kilometrų. Naujai surastoji planeta yra ketvirta šiame sąraše.

Na ir penktoji, labiausiai nutolusi planeta, sverianti keturis kartus daugiau nei Jupiteris apsisuka aplink žvaigždę per 14 metų. Šis gigantas nuo 55 Cancri nutolęs daugiau nei 867 milijonus kilometrų. Ir tai vienintelė į Jupiterį panaši planeta, kuri nuo savo gimtosios žvaigždės nutolusi panašiai kaip ir Jupiteris nuo Saulės. Apie tai praneša Jet Propulsion Laboratory.

Na, o kaip su Žemės tipo planetomis šioje sistemoje? Kol kas jų nerasta, bet ar nieko panašaus nėra pasakyti sudėtinga. Ypač daug klausimų kelia didelis atstumas tarp 4 ir 5 planetos – astronomai mano, jog čia gali tilpti dar vienos planetos orbita. Kokia ji? Tikrai mažesnė nei Neptūnas, nes kitaip ją jau būtų pastebėję. Tad jei ten dar ir yra šeštoji planeta, ji bus labai panaši į Žemę.

Plačiau: Astronomers discover new planet