Veneros tyrimų zondas ieško gyvybės pėdsakų Žemėje

Vienas iš Venus Express mokslininkų David Grinspoon (Denver Museum of Nature & Science) pasiūlė šį projektą praėjusiais metais, o dabar jau tapo prieinami pirmieji tyrimų duomenys. David Grinspoon idėja labai paprasta – reguliariai fotografuoti Žemės planetą, naudojantis zondo spektrometru VIRTIS. Kam to reikia? Pasirodo, mūsų planeta Venus Express darytose nuotraukose yra vieno pikselio dydžio taškelis – šiaip ar taip atstumas nuo Veneros iki Žemės ne toks jau ir mažas – vidutiniškai siekia apie šimtą milijonų kilometrų. Tad iš tokios nuotraukos neįmanoma atskirti jokios Žemės planetos detalės. Astronomams tokia situacija puikiai žinoma – būtent taip „apgraibomis“ jie tyrinėja egzoplanetas. Štai čia ir yra visa idėjos esmė – VIRTIS spektrometro nuotraukose gaunamas vaizdelis bus labai panašus į tolimųjų planetų vaizdus, tik šiuo atveju yra 100% žinomas faktas, jog Žemėje yra gyvybė – vadinasi iš gautų spektrinės analizės duomenų galima sudaryti tinkamiausią metodiką kaip ir ko reiktų ieškoti tolimosiose planetose, siekiant nustatyti ar jose egzistuoja gyvybė, panaši į žemiškąją. Mokslininkų teigimu Žemė du arba tris kartus atsiduria pakankamai dėkingoje padėtyje atžvilgiu Veneros – tuomet ir vyksta automatinis mūsų gimtosios planetos „tyrimas“. Iki dabar spektrometras padarė jau 40 mūsų planetos nuotraukų (tiek regimajame, tiek ir infraraudonajame spektre). Ką gi pavyko sužinoti?

Kol kas mokslininkai spektrinėse nuotraukose aptiko įvairių medžiagų, iš kurių pagrindinės yra vanduo ir deguonis. Tačiau tokių medžiagų egzistavimas toli gražu, neįrodo gyvybės fakto. Pasirodo, Veneroje taip pat aptinkami nedideli šių medžiagų kiekiai.

Todėl dabar astronomai bando aptikti subtilesnių medžiagų pėdsakus, pavyzdžiui „raudonojo krašto“ efektą - pasirodo, jog žalieji augalai palieka labai ryškų pėdsaką artimajame infraraudonųjų spindulių spektre.

Be to, grupė planuoja sulyginti Žemės spektrines nuotraukas, kuomet ji į Venerą pasisuka vandenyno puse su nuotraukomis, gautomis fotografuojant kontinentinę pusę.

Tai pirmasis ilgalaikis Žemės stebėjimas iš tokio nutolusio taško. Galbūt dabar ir juokingai atrodantys mokslininkų bandymai aptikti gyvybę mūsų planetoje, ateityje gali duoti didelį postūmį analizuojant kitų sistemų planetas. Na, bent jau taip tikisi tiek projekto komanda, tiek ir „ateivių“ entuziastai.