Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas |
Šiandien Japonijos kosmoso agentūra JAXA į Venerą paleis du savo kosminius aparatus – kosminį zondą „Akatsuki“ ir „Saulės jachta“ vadinamą aparatą IKAROS. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pirmadienį 21.44 val. GMT laiku iš Tanegašimos kosminio centro (Japonija) pakils JAXA raketa nešėja H-2A su keliais kosminiais aparatais. Svarbiausi iš jų – 499 kg sveriantis meteorologinis Veneros palydovas „Akatsuki“ (Aušra) ir 315 kg masės IKAROS – kosminėje erdvėje patrauks Veneros kryptimi, praneša „Space.com“. Tačiau ją pasieks tik vienas šios „dvigubos“ misijos dalyvis – „Akatsuki“ zondas, kuris į orbitą aplink Venerą turėtų įeiti šių metų gruodžio mėnesį. Kartu su aplink Venerą jau skriejančiu Europos kosmoso agentūros palydovu „Venus Express“ jis vykdys šios planetos atmosferos ir paviršiaus tyrimus. Nors „Saulės jachta“ vadinamas JAXA aparatas IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun) taip pat skris Veneros kryptimi, jo trajektorija ilgainiui pasikeis. Šio aparato misija kitokia – jis turi pademonstruoti hibridinio variklio, naudojančio ir Saulės vėjo, ir jonų variklių, kuriems energiją tieks saulės baterijos, trauką, galimybes bei pranašumus. Juos ateityje galėtų naudoti naujos kartos tarpplanetiniai zondai. JAXA artimiausiais metais planuoja paleisti į kosmosą naują „saulės jachtą“. Ji turės ne 14 metrų skersmens, kaip IKAROS, o iki 50 metrų burę ir jonų variklius. Šis kosminis laivas turėtų pasiekti Jupiterį ir vykdyti jo tyrimų programą. Pro Venerą IKAROS turėtų praskrieti po 6 mėnesių, tačiau, jei viskas klostytis sėkmingai, jis kur kas ilgesnę savo kosminės kelionės dalį tęs skrisdamas vis gilyn į Saulės sistemą. JAXA mokslininkai tikisi, kad ji truks bent 3 metus. Tuo tarpu kosminis aparatas „Akatsuki“, dar vadinamas „Planet-C“, aplink Venerą suksis 2 metus ar galbūt šiek tiek ilgiau. JAXA šį aparatą apibūdiną kaip pirmąjį pasaulyje tarpplanetinį kosminį zondą, kuris nusipelno būti vadinamas meteorologiniu palydovu. „Akatsuki“ turi 5 skirtingas vaizdo kameras Veneros debesims ir atmosferos sąlygoms tirti bei prietaisus, kurie gali per debesų sluoksnius įžvelgti planetos paviršių. Pasak Japonijos mokslininkų, vienas iš svarbiausių šio aparato tikslų – padėti įminti bene didžiausią Veneros paslaptį – kodėl jos atmosfera sukasi taip greitai. Dėl šio neįprasto „supersukimusi“ vadinamo reiškinio Veneroje siautėja nepaprastai galingi vėjai, genantys debesis didesniu nei 360 km/h greičiu – maždaug 60 kartų greičiau už pačios planetos sukimąsi aplink savo ašį, rašo „Space.com“. Stebėdamas Veneros atmosferą infraraudonosiomis vaizdo kameromis, „Akatsuki“ galbūt sugebės išsiaiškinti, kokia yra šio „supersukimosi“ mechanizmo prigimtis. Tačiau JAXA pranešime cituojamas „Akatsuki“ tyrimų programos atstovas Takeshis Imamura tvirtina, kad japonų mokslininkai yra „visiškai pasiruošę“ netikėtiems atradimams, kurie gali užduoti daugiau klausimų, nei atsakyti į norimus. „Mes galime būti maloniai nustebinti dar didesnės už „supersukimąsi“ paslapties“, - sakė jis. Tikimasi, kad „Akatsuki“ padės įminti ir Veneros atmosferoje pastebėtų žaibų, kuriuos užfiksavo ESA zondas „Venus Express“, mįslę. Mokslininkai nežino fizikinės žaibavimo Veneroje priežasties, nes jos debesys, skirtingai nei Žemėje, kur susidaro ledo kristalų ir vandens lašelių krūvių skirtumas, yra sudaryti iš sieros rūgšties. Be to, tikimasi nustatyti ir 2007 m. Veneroje pastebėto keisto reiškinio, kai maždaug du trečdalius šios planetos pietų pusrutulio užtraukė lengva migla, kuri po kelių dienų išsisklaidė, priežastį. Kai kurie mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tai galėjo būti Veneroje veikiančių ugnikalnių į atmosferą išmestos sieros pasekmė. Tačiau Veneros debesų sluoksnis yra toks tirštas, kad iki šiol nepavyko jos paviršiuje įžiūrėti ugnikalnių. Kadangi „Akatsuki“ galės keisti orbitos palink Venerą parametrus, nutoldama nuo jos iki 80 000 kilometrų ir vėl priartėdama iki 300 km iki jos paviršiaus, JAXA mokslininkai tikisi išsiaiškinti ne tik šią, bet ir kitas Veneros iki šiol saugomas paslaptis. Šiame vaizdo siužete – JAXA pasakojimas apie „Akatsuki“ tyrimų tikslus ir Veneros mįsles. |