Deimas (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-04-13
10
Marso palydovai Fobas ir Deimas taip pat dengia Saulę, kaip ir mūsų Mėnulis. Nors jie yra mažesni ir ne sferiniai, bet užtemimo metu pasirodo žavus vaizdas.
(0)
2021-03-10
6
Abu Marso palydovai, Fobas ir Deimas, yra mažyčiai netvarkingos formos akmenukai. Kurį laiką buvo manoma, kad kadaise jie buvo asteroidai, kuriuos Marsas pagavo ir išlaikė savo orbitoje, bet pastaruoju metu ši hipotezė turi nedaug palaikymo.
(0)
2021-03-02
4
Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį. Arčiausiai Marso skriejantis jo palydovas Fobas veikiausiai susiformavo iš dulkių žiedo vos prieš 200 mln. metų.
(4)
2021-02-28
17
Fobas ir Deimas yra likučiai stambesnio Marso palydovo, kuris prieš 1 – 2,7 milijardų metų buvo sutrikdytas, sako ETH Zurich Geofizikos instituto ir Zuricho universiteto Fizikos instituto tyrė
(0)
2019-04-11
17
Raudonąją planetą tyrinėjantys marsaeigiai namo kartais atsiunčia stebėtinos vaizdo medžiagos. Šį karta „Curiosity“ nufilmavo dviejų Marso mėnulių sukeltus saulės užtemimus.
(0)
2016-07-12
15
Mėnulis greičiausiai susiformavo, kai į Žemę trenkėsi didelė protoplaneta. Jos išmesta medžiaga susisuko į palydovą. Panašiai galėjo nutikti ir Marse: jo šiauriniame pusrutulyje yra didžiulis krateris, dengiantis beveik 40% planetos paviršiaus.
(2)
2013-08-30
0
Marsą tyrinėjantis NASA marsaeigis „Curiosity“ užfiksavo iki šiol ryškiausias Saulės užtemimo nuotraukas kaimyninėje planetoje. Nuotraukose matyti, kaip didžiąją dalį Saulės disko uždengia palydovas Fobas.
(0)
2013-08-16
1
Kaip danguje, taip ir ant žemės. Antrus metus Marse besidarbuojantis marsaeigis "Curiosity" įspūdingus kadrus fiksuoja ne tik Marso paviršiuje, bet ir Raudonosios planetos dangaus skliaute. Marsaeigio kamera "MastCam" nufotografavo Marso palydovų Deimo ir Fobo slėpynes. Unikalius kadrus paskelbė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija.
(2)
2010-05-23
1
Panašu, jog raudonosios Saulės sistemos planetos vidus yra porėtas tarsi fermentinis sūris: tuštumos sudaro iki 30% jo tūrio. O tai reiškia, kad pati populiariausia jo atsiradimo hipotezė - kad Marsas pagavo pro šalį skriejantį asteroidą - yra neteisinga.
|
||
