Nežemiška gyvybė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
„Tvirčiausias įrodymas. Tinkama gyventi.“ 10–35 m gylyje. Po Marso paviršiumi aptiktos 76 struktūros


Naujas tyrimas rodo, kad Marsas kadaise turėjo tinkamas sąlygas egzistuoti nežemiškai gyvybei, rašo „BBC Science Focus“.


Naujas modelis rodo, kad žmogaus gyvybės atsiradimas galėjo būti ne toks neįtikėtinas, kaip kadaise manė mokslininkai. Tyrėjai teigia, kad šis atradimas didina protingos gyvybės tikimybę kitose Visatos vietose.


Aptinkant vis naujų egzoplanetų, daug kalbama ir apie kai kurių iš jų tinkamumą gyvybei. Įprastai tokios kalbos sukasi apie planetas, kurios pačios sukasi aplink žvaigždes, panašias į Saulę, ar šiek tiek blausesnes.


Kai kalbame apie nežemišką gyvybę, natūraliai darome prielaidą, jog ji tarptų kokioje nors planetoje ar palydove.


Ateivių gyvybė gali būti nepanaši į gyvybę Žemėje. Todėl norint rasti įrodymų apie jų egzistavimą reikia šiek tiek kūrybiškumo.


Garsiojo Fermi paradokso sprendimas gali būti įtrauktas į hipotezę, kuri gyvuoja beveik 30 metų.


Mokslininkai dešimtmečius ieško nežemiškos protingos gyvybės įrodymų, bet niekada jų nerado. Galbūt priežastis slypi vienoje iš pateiktų versijų.


NASA pasirašė sutartį su kompanija „SpaceX“, kurios raketa nešėja į Titaną nugabens unikalų sraigtasparnį su branduoliniu varikliu.


Urano planeta ir penki didžiausi jos mėnuliai gali būti ne tokie negyvi sterilūs pasauliai, kaip ilgą laiką manė mokslininkai. Priešingai, juose gali būti vandenynų, o mėnuliuose netgi gali egzistuoti gyvybė, teigia mokslininkai.


Ar Fermi paradoksas – iš tiesų paradoksas, ar tik įsisiautusios fantazijos vaisius?


Mokslininkai apskaičiavo, kokia yra tikimybė, kad mūsų visatoje egzistuoja (ar ateityje egzistuos) protingos gyvybės formos, rašo „Daily Mail“.


Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.