Saulės superžybsniai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(7)
2017-10-04
30
Mūsų Visatoje yra daugybė pavojų, nuo kurių žmonija turi išmokti apsisaugoti. Nuolat kalbama apie būtinybę išmokti nukreipti asteroidus, tačiau ir be jų galime sulaukti didžiulės grėsmės iš kosmoso. Mokslininkai dabar pasiūlė mūsų planetą tiesiog uždengti skydu, kuris išgelbėtų bent jau nuo vienos grėsmės.
(0)
2016-08-31
5
Saulės audra – trumpas reiškinys, bet didesnės audros sutrikdytam žmonių gyvenimui atkurti prireiktų net dešimties metų, sako astronomas Mindaugas Macijauskas. Šiuo metu, pasak jo, Saulė gana rami ir, nors audrų gali pasitaikyti visada, žymesnių neturėtų kilti bent iki 2020–2023 m.
(4)
2015-11-04
48
JAV ėmė ruoštis katastrofiniams Saulės žybsniams, kurie mūsų planetą ištisus mėnesius paliktų be elektros.
(0)
2014-11-13
20
Didžiausia per du dešimtmečius Saulės paviršių dengusi dėmė neseniai nusigręžė nuo Žemės. Ji praėjusį mėnesį buvo atsakinga už itin didelį Saulės aktyvumą, kuris mokslininkams sukėlė klausimų.
(0)
2014-09-05
11
Saulę stebinti NASA „Solar Dynamics“ observatorija užfiksavo, kaip iš žvaigždės išsiveržė plazmos ir energingųjų dalelių srautas.
(0)
2014-07-28
22
NASA mokslininkai paviešino informaciją, kad Žemė buvo pavojingai arti Saulės audros, kuri galėjo mus palikti be jokių ryšio priemonių ir elektros, kitaip tariant, galėjome grįžti atgal į akmens amžių.
(1)
2014-04-02
1
Savaitgalį Saulėje įvyko stiprus žybsnis, dėl kurio šeštadienio vakarą Žemėje kelioms minutėms buvo sutrikusios jautrios ryšių sistemos.
(0)
2013-10-30
0
Helovino magnetinei superaudrai, įvykusiai 2003-aisiais, sukanka 10 metų. Tąsyk spalio 28 d. tiesiai į Žemę išsiveržė žybsnių galingumo skalės ribas pranokęs X 17 žybsnis (skalės "lubos" – X 10) ir jį lydėjęs vainikinės masės išsiveržimas. Žybsnis buvo toks galingas, kad jį filmavusių zondų "akyse" pažiro protoninės kibirkštys.
(0)
2013-06-20
0
Įsivaizduokite, kad dangus vidurnaktį nušvinta lyg ankstyvą rytmetį, o Šiaurės pašvaistė matoma Pietų valstybėse. Dar įsivaizduokite, kad elektros laukai žemėje yra pakankamai stiprūs, kad galėtų įkrauti smulkius elektroninius prietaisus. Visi šie fenomenai atsitiko 1859 metais, kai į žemę smogė didžiausia kada nors užfiksuota geomagnetinė audra, rašo „The Atlantic“.
(1)
2013-06-04
0
Prieš porą savaičių rašydami apie didžiausią įmanomą žvaigždę visatoje prisiminėme, kad mūsiškė Saulė turi 99,9 proc. Saulės sistemos medžiagos. Vadinasi, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, kitos planetos, palydovai, asteroidai, kometos ir pan. VISI KARTU sudarytų ne daugiau nei 0,1 proc. Saulės. Nereikia pamiršti ir to, kad mūsų Saulė – nykštukė. Tačiau astronomams vos už 53 šviesmečių nuo mūsų sistemos pavyko atrasti neįtikėtinai mažą – net už Jupiterį mažesnę – žvaigždę W1906+40, kuri svaidosi žybsniais, prilygstančiais tūkstančius kartų už ją didesnės Saulės superžybsniams.
(0)
2013-05-23
0
Itin stipri magnetinė audra Saulėje, per kurią išmestas plazmos debesis būtų nukreiptas tiesiai į Žemę, keltų rimtą pavojų viso pasaulio elektros tinklams ir galėtų laikinai „užtemdyti“ ne tik atskiras šalis, bet net ir žemynus, perspėja mokslininkai.
(15)
2012-09-24
0
JAV gyvena toli gražu ne viena ir ne dvi šeimos baimindamosi, jog netolimoje ateityje gali susidurti su geriamojo vandens, maisto ar degalų stygiumi. Ir jos tam ruošiasi labai rimtai. Šie žmonės būgštauja, jog netrukus gali ateiti laikai, kai pinigai nuvertės, o įstatymų niekas nebesilaikys. „Neketiname tapti aukomis“, - tvirtina jie. Visi jie pasiruošę katastrofai, kuri sunaikintų pasaulį tokį, koks jis yra dabar. „National Geographic“ kviečia susipažinti su šeimo...
(3)
2012-06-13
0
NASA gama spindulių diapazono kosminiu teleskopu „Fermi Gamma-ray Space Telescope“ užfiksavo ilgiausiai trukusį ir energingiausią per visą stebėjimų istoriją Saulės žybsnį. Žybsnio metu Saulė kosminėn erdvėn pasiuntė tokį kiekį gama spindulių, jog gama diapazone tapo ryškiausiu dangaus skliauto objektu.
(3)
2012-05-18
0
Mūsų Saulė, kaip ir kitos tokio tipo žvaigždės, dėl magnetinio aktyvumo gali generuoti vadinamuosius „superžybsnius“, 100 tūkstančių ar net milijoną kartų galingesnius už įprastinius, nustatė Japonijos mokslininkai.
