Žvaigždės ir žvaigždynai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2022-05-23
23
Vakarų Sidnėjaus universiteto mokslininkai kartu su tarptautine ekspertų komanda netoli kaimyninės galaktikos identifikavo mįslingą apskritą žiedą. Jie mano, kad tai gali būti pirmą kartą aptikta tarpgalaktinės supernovos liekana – galbūt net 7000 metų senumo sprogus žvaigždei likęs pėdsakas.
(0)
2022-04-26
14
Žvaigždės, kaip ir kiekvienas objektas visoje Visatoje, gimsta ir miršta. Kaip žvaigždė baigia savo gyvenimą, galiausiai lemia tik jos masė. Pačios žvaigždės egzistuoja tik dėl labai trapios pusiausvyros, esančios tarp karščio jos branduolyje ir gravitacijos. Kol žvaigždės branduolyje vykstančių termobranduolinių reakcijų metu išskiriama jėga yra lygi gravitacijos jėgai, ji, kol kas, neturi dėl ko jaudintis.
(4)
2022-03-31
17
Nors Hablo kosminis teleskopas buvo paleistas dar 1990 metais, savo atradimais iki šiol stebina astronomus.
(0)
2022-03-30
9
Tuo beveik neabejojama, nes astronomai aptiko milžinišką spindulį, sklindantį iš pulsaro, pavadinimu PSR J2030+4415, širdies. (Pulsaras yra neutroninės žvaigždės tipas – itin tankūs sprogusios žvaigždės likučiai, kurie, tarsi švyturiai, sukdamiesi skleidžia du šviesos spindulius). Ir šis pulsaras nėra eilinis.
(0)
2022-03-04
2
Žvaigždes daugiausiai sudaro vandenilis ir helis su trupučiu kitų elementų priemaišų. Žvaigždei senstant ir vykstant vandenilio branduolių jungimosi reakcijoms, jos centre vis gausėja helio, vėliau prasideda kitos reakcijos ir ima atsirasti sunkesni elementai. Visgi žvaigždės paviršiuje šių procesų pėdsakų nesimato, susiformavę elementai iš centro išlaisvinami ir į aplinką paskleidžiami tik žvaigždei mirštant, pavyzdžiui supernovos sprogimo metu ar nusimetinėjant planetinį ūką.
(0)
2022-03-02
5
Baltosios nykštukės yra panašių į Saulę žvaigždžių „pomirtinės“ liekanos. Tai yra maždaug Žemės dydžio, bet Saulės masės, kūnai, sudaryti daugiausiai iš anglies ir deguonies. Labai stipri gravitacija išskirsto nykštukę sudarančius elementus į sluoksnius: lengvai susimaišantys anglis ir deguonis lieka paviršiuje, virš jų gali būti menka helio ir vandenilio atmosfera, o sunkesni elementai nusėda giliau, tad jų nykštukės spektre neturėtų matytis. O visgi kartais matosi.
(0)
2022-02-24
3
Dauguma žvaigždžių Visatoje nėra vienišos, o sukasi daugianarėse sistemose. Dažniausiai tai yra dvinarės, bet būna ir didesnių – trinarių, keturnarių ir taip toliau. Tiesa, kuo sistema didesnė, tuo ji mažiau stabili ir gali subyrėti. Taigi gausių daugianarių sistemų žinoma gana nedaug.
(0)
2022-02-14
6
Atrodo, kad ką tik buvo atrastas mažytis pasaulis, skriejantis aplink artimiausią Saulės sistemos žvaigždę kaimynę.
(0)
2022-02-08
7
Astrologija – tai pseudomokslas, aiškinantis įsivaizduojamą dangaus kūnų įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Kadaise astronomija (mokslas apie dangaus kūnus) ir astrologija (pseudomokslas, aiškinantis dangaus kūnų įtaką) nebuvo atskiri dalykai, tačiau kai Mikalojus Kopernikas, Johannesas Kepleris ir Galileo Galilei'us suvokė, kad planetos sukasi aplink Saulę, o ne aplink Žemę, o Isaacas Newtonas atrado fizikos dėsnius, kurie daro įtaką planetoms, astrologija ir astronomija išsiskyrė visiems laikams.
(0)
2022-02-07
3
Kai Visata buvo labai jauna, joje buvo tik vandenilis, helis ir truputis ličio. Vėliau žvaigždėse susiformavo sunkesni cheminiai elementai, bet jų santykiai laikui bėgant taip pat kito. Pirmus kelis milijardus metų sparčiau augo vadinamųjų alfa-elementų gausa.
(2)
2022-02-06
68
Kvapą gniaužiančios naujos „Chandra“ observatorijos nuotraukos parodė tokius kosminius objektus, kokių dar niekada nematėte.
(3)
2022-01-28
41
Kažkas Žemės kosminėje kaimynystėje skleidžia keistus signalus, kokių dar niekada nematėme.
(0)
2022-01-13
38
Astronomai pirmą kartą istorijoje realiu laiku stebėjo, kaip milžiniška žvaigždė sprogsta ugningoje supernovoje.
(0)
2021-12-07
27
Magnetai yra visur. Beveik kiekviename elektroniniame įrenginyje jie naudojami, įskaitant garsiakalbius, kuriuos naudojate klausydamiesi muzikos. Magnetai, kilę iš Graikijos salos Magnezijos, tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi.
(2)
2021-12-02
26
1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra didžiausi deimantai Visatoje.
