Juodosios skylės (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-11-15
1
Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose gali pasiekti net keliasdešimt milijardų Saulės masių. Net ir ankstyvoje Visatoje, praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo, jau jų buvo masyvesnių nei milijardas Saulių. Kaip jos tokios didelės užaugo taip greitai?
(0)
2024-11-09
5
Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.
(0)
2024-11-07
7
Paukščių Tako centre tūno juodoji skylė Šaulio A*. Aplink ją driekiasi įvairios dujų struktūros, žyminčios ten vykstančius energingus procesus – supernovų sprogimus, spartų žvaigždžių formavimąsi, stipraus magnetinio lauko poveikį dujoms ir panašius. Taip pat ten formuojasi daug kosminių spindulių – labai energingų elektringų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų.
(0)
2024-09-20
7
Dauguma žvaigždinės masės juodųjų skylių, kurias žinome, skrieja dvinarėse sistemose.
(0)
2024-09-19
13
Galaktikų susidūrimai yra pamatiniai Visatos įvykiai. Jie nutinka tuomet, kai kosminiame šokyje susilieja dvi žvaigždžių sistemos.
(0)
2024-09-17
10
Astronomai, tyrinėjantys Paukščių tako supermasyvią juodąją skylę, rado „įtikinamų įrodymų“, kurie pagaliau gali padėti paaiškinti paslaptingą jos praeitį.
(0)
2024-08-13
7
Įvairiuose mūsų planetos įvykių raidos scenarijuose gali būti ir subtilių, ir katastrofiškų pasekmių.
(0)
2024-08-08
27
Modeliavimo rezultatai apvertė aukštyn kojomis esamas teorijas apie juodųjų skylių akrecinius diskus.
(0)
2024-07-22
9
Mažytės juodosios skylės varomas variklis leistų žmonijai labai greitai judėti erdvėje, mano fizikai.
(0)
2024-07-19
15
Astronomai juodąsias skyles skirsto į dvi grupes: žvaigždines ir supermasyvias. Pirmųjų masė palyginama su žvaigždžių – nuo maždaug penkių iki maždaug 150 kartų didesnė už Saulės. Jos atsiranda mirštant masyvioms žvaigždėms arba jungiantis mažesnės juodosioms skylėms.
(0)
2024-06-20
10
Paukščių Tako centre, aplink supermasyvią juodąją skylę Šaulio A*, skrieja žvaigždžių grupė, vadinama S spiečiumi. Jame yra ir senų žvaigždžių, ir gana jaunų, maždaug šešių milijonų metų amžiaus. Šių žvaigždžių kilmė iki šiol neaiški, nes sąlygos žvaigždėms formuotis taip arti juodosios skylės gana nepalankios, o atmigruoti iš toliau joms nebuvo laiko.
(0)
2024-05-31
7
Kai masyvi žvaigždė baigia savo gyvenimą, įvyksta supernovos sprogimas. Centrinė žvaigždės dalis labai sparčiai susitraukia, o išlaisvinta energija išmeta išorinius sluoksnius į šalis. Sprogimas nebūna visiškai simetriškas – viena pusė išlekia greičiau, nei kita. Tai matyti stebint supernovų liekanas – plintančius išmestos medžiagos ūkus.
(0)
2024-05-30
4
Matematikas ir muzikantas iš Belgijos dr. Valery Vermeulenas sukūrė elektroninį garso ir vaizdo muzikos albumą, kurio pagrindas – juodųjų skylių duomenų sonifikacija (įgarsinimas).
