.
2024-05-08
Mokslininkė dr. Edita Kriukienė su komanda kuria metodus, kurie padėtų geriau diagnozuoti epigenetinius sutrikimus žmogaus ligų atvejais – pavyzdžiui, tiriant vieną mirtingiausių vaikų vėžių – neuroblastomą. „Pasiekimų gydant neuroblastomą nemažai, bet vaikai ir toliau miršta“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėja.
2024-04-26
14
14
Šio tipo baltymai turi didelę galimybę pakeisti daug baltymų turinčius pieno produktus.
2024-04-24
1
1
Virusus įsivaizduojame kaip blogiečius, kurie mus gali užkrėsti ir pridaryti rimtų problemų. Tačiau ne visi virusai vienodi. Gamtoje išsiskiria mielių virusai, kuriuos VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) tyrinėja biochemiko prof. Sauliaus Servos komanda. „Mielių virusai yra kitoks sutvėrimas. [...] Evoliuciniu požiūriu, tokie virusai turėjo seniai išnykti. [...] Bet jei gamtoje kažkas egzistuoja, akivaizdu, kad turi savo vietą“, – apie pagrindinį savo mokslinį interesą pasakoja profesorius.
2024-04-09
4
4
Mokslininkai atsitiktinai sukūrė pelės embrioną su šešiomis kojomis ir be lytinių organų – tai atskleidė, kaip DNR pokyčiai gali turėti didelės įtakos vystymuisi, skelbia „Science Alert“ ir „Metro“.
Žmonių užšaldymas po mirties, siekiant ateityje juos prikelti, jau seniai nebėra tik mokslinės fantastikos tema. Atsirado ištisa tyrimų sritis – krionika. Bet ar žmonių užšaldymas iš tikrųjų veikia?
2024-03-23
19
19
Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko pašalinti ŽIV iš infekuotų ląstelių naudojant Nobelio premiją pelniusią „Crispr“ genų redagavimo technologiją.
2024-03-23
5
5
Neseniai į medicinos istoriją įėjo Masačusetso valstijos gyventojas, tapęs pirmuoju žmogumi, kuriam persodintas kiaulės inkstas.
2024-03-22
4
4
Šių metų sausį pirmajam paralyžiuotam savanoriui buvo atlikta operacija, kurios metu į kaukolę buvo įdėtas „Neuralink“ implantas, leidžiantis jam išmokti mintimis valdyti nešiojamojo kompiuterio žymeklį.
2024-03-21
2
2
Dirbtinio intelekto (DI) įsitraukimas į biotechnologijas žada naują mokslinių atradimų ir inovacijų erą, kuri transformuotų sritis, tokias kaip vaistų atradimas ir personalizuota medicina, genetinė analizė ar netgi žemės ūkio naujovės. Ši galinga sinergija ne tik pagreitina tyrimų ir plėtros tempą, bet taip pat didina tikslumą, efektyvumą ir rezultatus visame biotechnologiniame spektre.
2024-03-18
2
2
Laboratorijoje užauginta mėsa buvo reklamuojama kaip būdas tausoti aplinką, tačiau dabar mokslininkai žengia dar vieną žingsnį į priekį ir siūlo žmonėms valgyti pelėsį, rašo „Daily Mail“.
2024-03-12
4
4
Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atskirai, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas prof. Linas Mažutis.
2024-03-08
7
7
Mokslininkai pasiekė proveržį dramblių kamieninių ląstelių srityje – o tai gali reikšti, kad tyrėjai priartėjo prie seniai išnykusių gauruotųjų mamutų sugrąžinimo, pranešė bendrovė „Colossal Biosciences“.
2024-03-07
1
1
Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir baterijų ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du kartus – už genų ir genomų redagavimo įrankius. Pastarasis Europoje jau taikomas ir klinikoje – pjautuvinės anemijos gydymui. Bakterijų priešvirusinių apsaugos sistemų, kurias tiriant ir atrasti minėti įrankiai, šiuo metu žinome daugiau nei 100. „Tik nedaug jų charakterizuota. Todėl dar nežinome, ką rasime ir kaip jas mokslininkai sugalvos pritaikyti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) struktūrinės biologijos mokslininkė dr. Giedrė Tamulaitienė.
2024-03-03
2
2
Kiaulės, kurioms genetiniu redagavimu suteiktas imunitetas nuo plačiai paplitusio ir brangiai kainuojančio kiaulių reprodukcinio ir respiratorinio sindromo, rinkoje gali atsidurti jau po dviejų m
2024-03-01
4
4
Vasario 29 dieną minima Pasaulinė retų ligų diena.
2024-02-25
18
18
Giliai po žeme Pietų Dakotos (JAV) Juoduosiuose kalnuose gyvena bakterija, kuri ekstremaliomis sąlygomis gali greitai paversti anglies dioksidą (CO2) kietu mineralu. Jei mokslininkai išsiaiškins, kaip panaudoti šiuos keistus mikrobus, jie galėtų pasiūlyti naują būdą sulaikyti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, randamas išsekusiuose iškastinio kuro ištekliuose, rašo „IFLScience“.
2024-02-23
2
2
Kiekvieną vasarą Baltijos jūros vanduo nusidažo ryškiai žalia spalva – ir vandenyje, ir ant kranto atsiranda nemalonų kvapą skleidžiančios dumblių sankaupos. Nesinori ne tik maudytis, bet ir būti paplūdimyje. Tačiau ne visi žino, kad jūros „žydėjimą“ daugiausiai sukelia trąšos, naudojamos žemės ūkyje. Augalų apsaugos produktai taip pat keliauja vandenimis į jūras, pakenkia ekosistemoms ir kaupiasi maisto grandinėse, taip pat maistui naudojamuose produktuose. Jų reikėtų žymiai mažiau, jeigu žemės ūkio augalai būtų atsparesni ligoms, mažiau priklausomi nuo papildomo tręšimo sintetinėmis trąšomis.
2024-02-23
3
3
Savo novatoriškais tyrimais ir ambicinga vizija garsėjantis Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ sparčiai skinasi kelią į sėkmę. Neseniai pritraukusi daugiau nei 5 mln. eurų Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės investicijų, bendrovė, bendradarbiaudama su Inovacijų agentūra, dalyvaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vyksiančioje gyvybės mokslų parodoje „Bio International Convention 2024“.
2024-02-21
6
6
„Pacientas gali judinti pelę ekrane tiesiog galvodamas.“
2024-02-18
7
7
Siekdami pagaminti geresnę laboratorijoje auginamą mėsą, Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė jautienos ir ryžių hibridą, auginamą Petri lėkštelėje. Nors jis atrodo kaip ne itin apetitą kelianti rožinė košė, mokslininkai teigia, kad tai yra baltymų gausus maisto šaltinis, išskiriantis gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinė galvijininkystė.
2024-02-14
4
4
Dirbtinio intelekto programos „AlphaFold“ pasiekimai priverčia išsižioti, tačiau turi ir savų apribojimų. „Programa „AlphaFold“ išsprendė problemą, kuri atrodė neišsprendžiama – ji neeksperimentiniais būdais nustato baltymų ir baltymų kompleksų struktūras. Programa tai tikrai daro labai gerai ir tiksliai. [...] Laimei, „AlphaFold“ dar nėra visagalis, nes jeigu galėtų viską nustatyti, mes liktume be darbo“, – juokaudamas pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas dr. Giedrius Sasnauskas.
2024-01-30
14
14
„Pradiniai rezultatai daug žadantys“, – teigia Muskas.
2024-01-28
10
10
Vienuolikmetis berniukas pirmą kartą gyvenime išgirdo aplinkos garsus, po to kai jam buvo atliktos vadinamosios genų terapijos procedūros, rašo sciencealert.com.
2024-01-28
8
8
Viename Italijos miestų ketinama susekti šunų savininkus, kurie nesusitvarko po savo augintinių atliktų gamtinių reikalų, naudojant DNR tyrimus.
2024-01-18
4
4
Kinijos mokslininkai klonavo pirmąją rezus beždžionę - šios rūšies beždžionės plačiai naudojamos medicininiuose tyrimuose, nes jos fiziologija panaši į žmogaus. Jie teigia, kad tai galėtų pagreitinti vaistų tyrimus, nes genetiškai identiški gyvūnai duoda panašius rezultatus, o tai užtikrina didesnį tyrimų tikrumą, rašo BBC.
2023-12-14
13
13
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
Įsivaizduokite, kad galite nužudyti priešus vienu nuodingu įkandimu. Taip, būtent jūs – galbūt biuro darbuotojas, gal vilkiko vairuotojas ar studentas. Taip, galbūt tai skamba kiek perdėtai, tačiau nauji tyrimai rodo, kad žmonės gali tapti nuodingais – nes mūsų seilių liaukas reguliuojantys genai yra tie patys, kurie leidžia gyvatėms nasruose gaminti toksinus.
2023-12-10
Mokslininkai panaudojo geriausias genetines Fraserio eglės, bene populiariausios kalėdinės eglutės, savybes ir sukūrė aukštesnį, gražesnį ir, kas labai svarbu, tik dalį spyglių numetantį Kalėdų medelį, rašo „New Atlas“.
2023-12-04
Rytų Kinijos Šandongo provincijos Čingdao mieste gimė pirmoji katė, klonuota naudojant tik kinišką įrangą, reagentus ir eksploatacines medžiagas viso proceso metu. Projekto tyrėjas teigė, kad šis procesas padidins gyvūnų klonavimo veiksmingumą ir kartu sumažins išlaidas.
2023-11-30
2
2
Kauno technologijos universiteto (KTU) Chemijos fakulteto alumnas Karolis Norvaiša keičia pasaulį. Cheminės technologijos absolventas, baigęs doktorantūros studijas Airijoje, šiuo metu dirba Belgijoje, vienoje iš geriausių tyrėjų grupių Europoje. Naujausias jo tyrimų rezultatas – mažos neutralios molekulės, leidžiančios pernešti fosfatus pro membraną, taip atveriant duris naujiems tyrimams sunkių genetinių ligų gydimui.
2023-11-30
6
6
Sinai Health ir Toronto universiteto tyrėjai sukūrė technologiją, kuri gali pašalinti būtinybę recipientams gerti imunodepresantus.
2023-11-24
4
4
Prieš tūkstančius metų rūmus statę žmonės iš šalia Tigro upės esančio dumblo lipdė plytas, ir taip į jas patekdavo netoliese augančių augalų dalys.
2023-11-16
Čekų startuolis „Bene Meat Technologies“ pirmoji Europos Sąjungoje įregistravo laboratorijoje užaugintą mėsą, skirtą naudoti gyvūnų augintinių ėdalui ir planuoja kitais metais padidinti gamybą iki kelių tonų per dieną, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
2023-11-11
11
11
Mokslininkams pirmą kartą pavyko iš daugiau nei prieš šimtą metų gyvenusio Tasmanijos tigro – manoma, kad ši gyvūnų rūšis išnyko 1936 metais – paimti RNR molekulių ir nustatyti jų seką. Mėginys sėkmingai paimtas iš Švedijos gamtos istorijos muziejuje kambario temperatūroje nuo 1891 metų laikomų džiovintų Tasmanijos tigro palaikų.
2023-10-31
Lietuva tampa biotechnologijų pažangos oaze Baltijos regione. Biotechnologijų sektorius sparčiai auga ir pulsuoja energija, o ateities vizijos skatina didelius žingsnius. Mūsų šalis pažangi mokslo tyrimuose ir technologijų plėtroje, o tai atspindi įvairių mokslinių institucijų ir įmonių glaudus bendradarbiavimas, užsienio investicijų augimas. Apie biotechnologijas pasakoja naujai įsikūrusios kompanijos „Memel Biotech“ vyr. kokybės atstovė Laura Krapivkė, kuri dėl svajonių darbo gyvenimą Vilniuje iškeitė į Klaipėdą.
2023-10-29
17
17
Šis modelis naudojamas tiriant, kodėl imuninė sistema nesugeba nužudyti pacientų vėžio ląstelių. Remdamiesi šiomis įžvalgomis, mokslininkai gali sukurti naujus gydymo būdus, kad sustiprintų imuninį atsaką prieš vėžį.
(4)
2023-10-24
Rusija Lenkiją ir Lietuvą laiko slaviškomis tautomis.
(2)
2023-10-09
Skrodimo rezultatai rodo, kad smegenų lusto implantavimas deformavo tiriamojo smegenis – jų užpakalinė dalis tiesiogine prasme ištryško iš kaukolės.
2023-09-27
3
3
Įkvėpti 1984 m. filmo „Terminatorius“, mokslininkai sukūrė gyvą odą iš grybienos. Tokią odą, kuri gali jausti šviesą ir prisilietimą, vieną dieną būtų galima naudoti kaip tvarų ir biologiškai skaidų elektronikos jutiklį.
(4)
2023-09-27
Sveikatos ekspertai baiminasi, kad žmonėms nesunkiai įveikus COVID-19 virusą, artėja kita didelė pandemija, kuri gali nužudyti 50 mln. gyventojų.
2023-09-25
Milijardieriaus verslininko Elono Musko smegenų lustų startuolis „Neuralink“ antradienį pranešė, kad gavo nepriklausomos peržiūros komisijos leidimą pradėti žmonių atranką pirmiesiems bandymams su smegenų implantu. Šis implantas bus skirtas paralyžiumi sergantiems pacientams.
2023-09-22
11
11
Mūsų kūnas sudarytas iš stulbinančios įvairovės ląstelių – nuo deguonį pernešančių kraujo kūnelių iki išsišakojusių neuronų, kurie valdo mūsų mintis.
2023-09-20
1
1
Biotechnologijų pramonė – viena labiausiai augančių aukštųjų technologijų sričių visame pasaulyje. Vien pernai šios pramonės įmonių pajamos Europoje ir JAV siekė per 215 mlrd. JAV dolerių, o garsūs kompanijų išradimai stebino visą pasaulį. Vakcina nuo COVID-19 ar įvairūs sveikatai reikalingi prietaisai – tai tik dalis šios aukštųjų technologijų šakos atradimų, o su jų teikiama nauda mes susiduriame kiekvieną dieną. Vilnius neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir taip pat yra vienas iš šios pramonės centrų Europoje. Šios industrijos šakos įmonių ir darbuotojų skaičius mieste didėja kasmet. Aukštųjų technologijų įmones jungiančios ekosistemos „Vilnius TechFusion“ duomenimis, nuo 2020 m. biotechnologijos pramonės įmonių skaičius išaugo 7 proc., o darbuotojų – 19 proc.
2023-09-14
7
7
Ketvirtadienį (rugsėjo 7 d.) žurnale „Cell Stem Cell“ paskelbtame naujame tyrime mokslininkai aprašė, kaip į genetiškai pakoreguotus kiaulių embrionus įterpė žmogaus kamienines ląsteles. Juos implantavus surogatinėms kiaulių motinoms, embrionams maždaug per 28 dienas išsivystė ankstyvosios stadijos žmogaus inkstai.
2023-09-12
1
1
Tyrėjai iš kamieninių ląstelių laboratorijoje sukūrė žmogaus embrionų modelius ir užaugino juos be gimdos, o tai atveria kelią pažangai vaisingumo, farmacijos tyrimų ir transplantacijos srityse, skelbia „The Guardian“.
