DNR karpymas
.
(0)
2023-07-10
4
Kiekvienas patyręs nerimą žino, kaip jis gali stipriai trukdyti normaliam gyvenimui. Tai yra daug daugiau nei tik susirūpinimas ir įtampa: nerimas gali paveikti įvairius mūsų gerovės aspektus. Nerimas trukdo susikaupti, sutrikdo miego ritmą, sukelia nuovargį ir sumažina energijos lygį. Be to, nerimas gali pasireikšti fiziniais simptomais: greitas širdies plakimas, dusulys ir raumenų įtampa. Nerimas gali pabloginti gyvenimo kokybę ir trukdyti asmeniniam bei profesiniam augimui. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. 301 milijonas žmonių visame pasaulyje gyveno su nerimo sutrikimais, įskaitant 58 milijonus vaikų ir paauglių. Dėl šių priežasčių svarbu ieškoti būdų, kuriais būtų galima valdyti nerimą ir skatinti bendrą mūsų gerovę.
(0)
2020-01-13
27
„Revoliucija biotechnologijų srityje“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis buvo pasitiktas CRISPR Cas9 genų inžinerijos sistemos, paprasčiau vadinamos „genų žirklėmis“, atradimas. Pasirodo, skambūs žodžiai nėra iš piršto laužti – ši technologija turi potencialo kardinaliai pakeisti mūsų gyvenimus.
(2)
2018-05-31
17
Manote, kad sukčiaujantys sporte niekada nesusilauks sėkmės? Na, o kaip Lance‘as Armstrong‘as, kuris 7 kartus laimėjo „Tour de France“? O sprinteris Manny‘is Ramirez‘as laimėjęs olimpinį aukso medalį? Čia yra daug galimybių pasiekti savo tikslus.
(0)
2018-05-10
6
Jau seniai mėgstama fantastinių knygų ir filmų kūrėjų, genų inžinerija tampa realybe. Lietuvių mokslininkų aprašytos molekulinės žirklės Crispr-Cas, leidžiančios „karpyti“ ir koreguoti gyvų organizmų DNR, gali padėti išgydyti anksčiau neišgydomomis buvusias ligas. Tačiau yra nuogąstaujančių, kad pernelyg giliai įlindus į žmogaus genus, kils ir didelių grėsmių.
(7)
2017-11-16
13
Mokslininkai pirmą kartą istorijoje pabandė modifikuoti suaugusio žmogaus genus – bandydami išgydyti genetinės kilmės ligą jie norėjo negrįžtamai pakoreguoti paciento DNR, rašo agentūra AP.
(4)
2017-08-08
9
Mokslininkai pirmą kartą sėkmingai pašalino iš embrionų DNR su defektu dalį, kuri sukelia mirtinai pavojingą genetiškai perduodamą širdies ligą.
(4)
2017-04-03
15
Kai kurie mokslininkai teigia, kad senėjimas yra socialinis konstruktas, ne gamtos dėsnis, todėl galime mesti jam iššūkį. Mokslininkai žvelgia į genetinį redagavimą ir dirbtinio intelekto pasiekimus kaip į galimas neriboto žmogaus gyvenimo trukmės pratęsimo priemones.
(0)
2017-01-31
288
Visame pasaulyje pripažinimą pelniusio biomedicininių mokslinių tyrimų srities instituto The Scripps Research Institute mokslininkai sukūrė pirmąją stabiliai save replikuoti galinčią ir dvi papildomas DNR bazes turinčią bakteriją.
(0)
2017-01-15
18
Žmogaus ląstelėse, kaip ir daugumoje kitų, yra trijų svarbiausių rūšių biologinės molekulės: DNR, RNR ir baltymai. Dažnai yra kalbama apie baltymų pritaikymą biotechnologijos pramonėje, pastaraisiais metais padaugėjo kalbų apie genomo (DNR) redagavimą. Kiek mažiau dėmesio populiariojoje literatūroje susilaukia RNR, nors jinai taip pat turi savo pritaikymo sričių. Čia aptarsime dalį jų – kuo mums gali būti naudingas gebėjimas valdyti ląstelės RNR.
(0)
2017-01-06
7
Mūsų gimnazijoje mokosi mergina, serganti cukriniu diabetu. Ji kasdien laikosi tam tikros dietos ir sistemingai leidžiasi kasos hormoną – insuliną. Deja, bet sergančiųjų šia medžiagų apykaitos liga kasmet vis daugėja. Ligai gydyti galima naudoti panašų ir gyvulių hormoną, nors kai kurie žmonės netoleruoja kiek kitokio insulino. Išeitis – pagaminti identišką hormoną žmogaus insulinui. Tai leidžia padaryti genų inžinerija. Nesuvoksime genų inžinerijos, jeigu nesusipažinsime su DNR sandara ir genetiniu kodu.
(2)
2016-12-02
19
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.
(0)
2016-11-25
26
Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas.
|
||
