Genetiškai modifikuoti augalai sintetina plastmasei gaminti reikalingus komponentus

Daugumai plastmasių pagaminti vis dar naudojama nafta arba anglis, tačiau augalinių pagrindu sukurti bioplastikai tampa vis labiau įprasti. Daugeliui pakavimo priemonių ir plastikinių maišelių gaminti naudojama polilaktinė rūgštis - poliesteris, išgaunamas, pavyzdžiui, iš kukurūzų krakmolo arba cukranendrių perdirbimo antrinių produktų. Tačiau jei bioplastikams reikalingi komponentai "augtų" tiesiog augaluose, būtų dar geriau - pramonei nebereikėtų naudotis maistinius augalus auginančių ūkininkų produktais.

Augalus tiriantys biologai norėjo sukurti augalus, išskiriančius neįprastai didelį kiekį omega-7 tipo sočiųjų riebalų rūgščių. Eksperimentams buvo panaudoti genai, išgauti iš kitų augalų - vadinamųjų klemalių (lot. Asclepias) ir Uncaria tomentosa (angl. cat’s claw vine) rūšies vijoklių. Genų įterpimas buvo atliekamas Arabidopsis rūšies augalui, kuris dažnai naudojamas tokio tipo laboratoriniuose eksperimentuose. Užduotis nebuvo lengva - mokslininkams teko modifikuoti visą metabolinį (medžiagų ir energijos apykaitos) mechanizmą. Augalą teko priversti gaminti kai kuriuos naujus fermentus, valdyti jo genų išreikštumą. 

Tyrimo autoriai teigia, jog galutinis genetiškai modifikuoto augalo variantas gali būti panaudojamas kaip atsinaujinantis plastikams gaminti reikalingų medžiagų šaltinis. "Iš jo galima gaminti visiškai mums įprastas plastmases, tokias kaip polietilenas", teigia tyrimams vadovaujantis Brookhaven laboratorijos biochemikas Džonas Šanklinas (John Shanklin). Žinoma, išbaigtam technologinam procesui sukurti vis dar reikia atlikti kai kurių papildomų tyrimų, tačiau moksliniame žurnale "Plant Physiology" publikuotame straipsnyje autoriai teigia, jog jų siūlomu būdu ateityje plastmasėms reikalingas medžiagas bus galima gaminti pramoniniais mastais.