Baltymai ir jų tyrimai
.
(0)
2024-04-26
13
Šio tipo baltymai turi didelę galimybę pakeisti daug baltymų turinčius pieno produktus.
(0)
2024-04-09
4
Mokslininkai atsitiktinai sukūrė pelės embrioną su šešiomis kojomis ir be lytinių organų – tai atskleidė, kaip DNR pokyčiai gali turėti didelės įtakos vystymuisi, skelbia „Science Alert“ ir „Metro“.
(0)
2024-03-07
1
Baltymo struktūra – tarsi jo nuotrauka, leidžianti pažvelgti į molekulių pasaulį iš arčiau. O mokslininkams tenka nemažai padirbėti, kad tai pamatytų. Be baltymų struktūrų neišsiverčia ir baterijų ir priešvirusinių apsaugos sistemų tyrimai, kurių rezultatai jau apdovanoti Nobelio premija net du kartus – už genų ir genomų redagavimo įrankius. Pastarasis Europoje jau taikomas ir klinikoje – pjautuvinės anemijos gydymui. Bakterijų priešvirusinių apsaugos sistemų, kurias tiriant ir atrasti minėti įrankiai, šiuo metu žinome daugiau nei 100. „Tik nedaug jų charakterizuota. Todėl dar nežinome, ką rasime ir kaip jas mokslininkai sugalvos pritaikyti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) struktūrinės biologijos mokslininkė dr. Giedrė Tamulaitienė.
(0)
2024-02-18
7
Siekdami pagaminti geresnę laboratorijoje auginamą mėsą, Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė jautienos ir ryžių hibridą, auginamą Petri lėkštelėje. Nors jis atrodo kaip ne itin apetitą kelianti rožinė košė, mokslininkai teigia, kad tai yra baltymų gausus maisto šaltinis, išskiriantis gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinė galvijininkystė.
(0)
2024-02-14
4
Dirbtinio intelekto programos „AlphaFold“ pasiekimai priverčia išsižioti, tačiau turi ir savų apribojimų. „Programa „AlphaFold“ išsprendė problemą, kuri atrodė neišsprendžiama – ji neeksperimentiniais būdais nustato baltymų ir baltymų kompleksų struktūras. Programa tai tikrai daro labai gerai ir tiksliai. [...] Laimei, „AlphaFold“ dar nėra visagalis, nes jeigu galėtų viską nustatyti, mes liktume be darbo“, – juokaudamas pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas dr. Giedrius Sasnauskas.
(0)
2022-04-12
0
Naudojant CRISPR genų redagavimo metodą iš kačių ląstelių buvo ištrinti du baltymo, dažniausiai sukeliančio alergines reakcijas žmonėms, genai. Tai pirmas žingsnis kuriant nealergiškas (hipoalergiškas) kates, teigia JAV įsikūrusi bendrovė „InBio“.
(0)
2022-02-02
1
Kiekvieną sekundę mūsų organizme vyksta daug įvairių reakcijų, kurias spartina fermentai. Be jų šios reakcijos nevyktų arba vyktų labai lėtai.
(0)
2022-01-24
6
Klausimas, kaip mūsų planetoje pirmą kartą atsirado gyvybė, dar nėra iki galo atsakytas, tačiau mokslas vis labiau artėja prie atsakymo – o naujame tyrime nustatytos baltymų, kurie galėjo lemti gyvybės atsiradimą, struktūros.
(0)
2022-01-15
9
Remiantis naujais tyrimais, piroptozę – su infekcija ir uždegimo reakcija susijusią užprogramuotą ląstelių mirtį – iš tikrųjų galima sustabdyti ir valdyti, nors anksčiau manyta, kad šis procesas yra negrįžtamas.
(0)
2022-01-13
1
Mokslininkai sukūrė pačią mažiausią kada nors sukurtą anteną – vos penkių nanometrų ilgio. Skirtingai nuo mums gerai pažįstamų daug didesnių antenų, ši miniatiūrinė antena sukurta ne priimti ar perduoti radijo bangoms, bet įminti nuolat besikeičiančių baltymų paslaptis.
(0)
2021-12-09
20
Kiekvienoje žmogaus ląstelėje yra milijonai baltymų, kurie „stumdosi“ tarpusavyje, yra lankstomi, siunčiami į kitas ląstelės vietas ir panaudojami pakartotinai. Šie procesai vyksta karštligišku tempu, kad mūsų organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.
(0)
2021-12-02
34
Naujas Belgijos mokslininkų aptiktas taikinys gali tapti universalia vėžio gydymo priemone. Eksperimentai parodė, kad jo blokavimas sustabdo audinių perėjimą į vėžinę būseną ir sukelia au
(0)
2021-03-09
27
COVID-19 pandemijai įžengus į antrus metus, mokslininkai vis dar stengiasi suprasti, kaip vystėsi SARS-CoV-2 štamas, ir kaip jis tapo daug pavojingesniu už kitus koronavirusus, su kuriais žmonės kartu gyvena tūkstantmečius.
(1)
2021-01-22
46
Naujame tyrime vokiečių mokslininkai atkūrė galimybę vaikščioti pelėms, kurios buvo paralyžiuotos po visiškos nugaros smegenų traumos.
(0)
2020-12-24
30
Gruodžio mėnesio pradžioje mokslininkai pranešė kai ką neįtikėtinai svarbaus: 50 metų senumo mįslė apie baltymus gali pagaliau būti paaiškinta – prie to labai efektyviai dirba dirbtinis intelektas. Kaip paaiškina mokslininkas Gytis Dudas, ateityje tai gali reikšti naujus įrankius, kurie gelbės žmonių gyvybes.
