Oro uostų augalai virs sprogmenų detektoriais (Video)

DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) remiamų JAV biologų kartu su Karinio jūrų laivyno tyrimų įstaiga bei Gynybos ir grėsmių mažinimo agentūra nuo 2003 m. kurtas baltymas padės aptikti ir lokalizuoti nematomas grėsmes – aplinkos teršalus, sprogstamųjų medžiagų daleles – tokių baltymų turėsiantys augalai apie iškilusią grėsmę informuos vizualiai (pvz., pabaldami).

Evoliucijos eigoje susiformavę mechanizmai augalams suteikia galimybę aptikti, pajusti pavojų ir į jį deramai atsakyti.

“Augalai negali pabėgti arba pasislėpti, - primena pastaruosius septynerius metus projektui vadovavusi biologė Džiun Medford (June Medford). – Tačiau jei augalą užklumpa infekcija ar virusas, jis privalo sureaguoti ir pateikti atsaką į tokį išpuolį. Tad visą reikiamą gynybinę infrastruktūrą augalai yra ištobulinę evoliucijos eigoje. Belieka tik tokia infrastruktūra pasinaudoti.”

DNR grandinėn įskiepytas receptorinėmis savybėmis praturtinantis baltymas augalo reakciją į grėsmę paverčia vizualia ir įgalina jį regimai informuoti apie konkrečius cheminius stimulus. Pavyzdžiui, jei virusas įsimetė į augalo lapą, augalas generuoja seriją cheminių aliarmo signalų, vadinamų terpenoidais (angl. k. – “terpenoids”), kurie įjungia augalo gynybines sistemas.

Didžiulis šio išradimo privalumas yra tas, kad toks baltymas paprasčiausius, į akis nekrentančius aplinkos objektus geba paversti efektyviais cheminiais jutikliais. Tokie „specialiai apmokyti“ augalai, oro uostuose ar sporto arenose pasklidus pavojingų medžiagų dalelėms, įspėdami pabaltų ir taip signalą apie pavojų pasiųstų netoliese patruliuojantiems apsaugos pareigūnams.

Baltymą sukūręs mokslininkų kolektyvas mano, kad iki išradimo pasirodymo rinkoje reikia dar trejų, ketverių metų: kol kas genetiškai modifikuoti augalai trotilą geba „suuosti“ laboratorinėmis sąlygomis – kur apstu šviesos, nėra skersvėjų, dulkių, virusų ar kava besilaistančių žmonių.

Tiesa, į kitokius cheminius stimulus reaguosiančius baltymus mokslininkai dar tik kuria, tad visuotinė antiteroristinė augalinė apsaugos sistema kol kas išlieka ateities projektas. Tačiau jo autoriai teigia, kad, iš principo, juslinėmis savybėmis augalai nė kiek nenusileistų unikaliai šunų uoslei.

Viena kliūčių, su kuria susidūrė mokslininkai – neįmanoma, kad augalai sureaguotų į amonio nitratą – plačiai naudojamą cheminę medžiagą-trąšą, iš kurios namų sąlygomis sprogalai yra gaminami Afganistane. Amonio nitrato pagrindu pagaminti sprogmenys buvo detonuoti ir 1995 m. teroristinio išpuolio metu Oklahomoje.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad biologai išmokė reaguoti į pavojų ne konkretų augalą, o baltymą, kurį galima implantuoti į bet kurį augalą. Priešingu atveju teroristai, ko gero, suuostų ir nesunkiai išmoktų, kad kaktusai oro uostuose „skenuoja“ ir ieško trotilo, o paparčiai – heksogeno ar nitroglicerino užtaisų.