Ar žmonės išgyventų biokupolu vadinamoje uždaroje dirbtinėje terpėje?

Vienas pirmųjų mėginimų sukurti CELSS („Controlled Ecological Life Support System“ – „Kontroliuojamą ekologinė gyvybės palaikymo sistemą“) buvo Tarybų Sąjungos mokslininkų Sibire pastatytas 1 tūkst. m2 uždaras gyvenamasis biokonteineris, pavadinimu „Bios-3“. Jame galėjo gyventi trys asmenys. Deguonį jame gamino dideliuose baseinuose užveisti dumbliai. Idealiomis sąlygomis, tokia sistema galėjo pagaminti maždaug 85 proc. joje gyvenantiesiems būtino oro ir vandens. Ilgiausiai uždarame „Bios-3” poligone žmonėms pavyko išgyventi 180 dienų (maždaug pusmetį). 1989 m. už “Bios-3” maždaug dvigubai erdvesniame gyvybę palaikančiame uždarame biokupole NASA pradėjo „BioHome“ eksperimento vykdymą. Mokslininkai stebėjo panaudoto vandens apdorojimo procesus bei sintetinėse patalpose esančio oro ypatumus ir darsyk patvirtino seniai žinotą tiesą, jog oro kokybę ir gyventojų sveikatą pastebimai gerina augalai. 1991 m. netoli Taksono (Arizona, JAV) buvo atidaryta kontroliuojama ekologinė gyvybės palaikymo sistema „Biosphere 2”, kuri buvo ir kol kas tebėra didžiausias visų laikų CELSS poligonas, šiuo metu naudojamas kaip muziejus ir eksperimentinė laboratorija.

2007 m. Vakarų Ontarijuje (Kanada) atidarytas naujas biokupolas, pavadinimu „Biotron“. Jis buvo pastatytas siekiant išbandyti kylančios temperatūros poveikį ekosistemoms. „Biotron“ sistemą sudaro masyvios 6 metrų aukščio kolonos, kiekvienoje kurių – po 10 tonų dirvožemio. Mokslininkai, mėgindami suprasti šylančios Žemės biologinius procesus, dirvos temperatūrą reguliuoja nuo +4 iki +40ºC.

Tai – pirmoji laboratorija, kurioje tokiu būdu galima išmėginti klimato modelius. Joje atliekamų eksperimentų rezultatai sudaro galimybes mokslininkams įvertinti ir modeliuoti planetos – vienintelės kol kas mums žinomos ir puikiai funkcionuojančios biosferos – ateitį.