Kinijos klonavimo fabriko mokslininkai pasiruošę klonuoti žmones

Pasak jo, nuo žmonių klonavimo susilaikoma tik dėl to, kad baiminamasi priešiškų reakcijų. Tačiau subrendus visuomenei, mokslininkai tikina, tai būtinai įgyvendins.

O visas jų klonavimo fabriko projektas yra tik pradžia, nes „Boyalife“ vadovas X.Xiaochunas turi didesnių ambicijų. Įmonė ketina klonuoti lenktynių žirgus, gyvūnus ir policijos šunis.

„Boyalife“ jau dirba su Pietų Korėjos partneriais „Sooam“ ir Kinijos mokslų akademija, kad patobulintų primatų klonavimą ir sukurtų geresnius bandomuosius gyvūnus ligų tyrimams. Yra tik nedidelis biologinis žingsnelis iki beždžionių ir žmonių, kuris kelia etinių ir moralinių klausimų.

„Technologija jau sukurta, sakė – X.Xiaochunas. – Jei klonuoti žmones būtų leista, manau, kad pasaulyje nėra įmonių, kurios sukurtų geresnę technologiją nei „Boyalife“.

X.Xiaochuno teigimu, „Boyalife“ šiuo metu neužsiima žmonių klonavimu baimindamasi negatyvios reakcijos visuomenėje. Tačiau esą socialinės normos gali pasikeiti ir ateityje žmonėms turi būti leista priimti daugiau sprendimų, susijusių su jų rasės reprodukcija.

„Deja, šiuo metu savo vaiką galima turėti tik būnant tėčiu arba mama, – pasakojo jis. – Galbūt ateityje bus galima rinktis iš trijų galimybių: turėti vaiką su dviejų žmonių genais, tik 100 proc. tėvo genais arba tik 100 proc. motinos. Tai bus tik pasirinkimo klausimas.”

„Boyalife“ apie klonavimą kalba kaip apie būtinybę norint išsaugoti biologinę įvairovę. Kinijos klonavimo gamykla turės genų banką, kuriame bus iki 5 mln. ląstelių pavyzdžių, užšaldytų skystame azote. Tai bus katalogas su pasaulio nykstančiomis rūšimis ateities kartoms.

„Boyalife“ kartu su Pietų Korėjos įmone „Sooam“ jau dirba siekdami prikelti mamutą, klonuodami Sibiro įšale išsaugotas mamuto ląsteles. „Sooam“ taip pat užsiima gyvūnų klonavimu – už 100 tūkst. dolerių leidžia klonuoti mirusius šunis. Įmonės vadovas Hwang Woo-Sukas, kadaise vadintas garsiausiu genų inžinerijos specialistu, prieš dešimtmetį paskelbė pirmasis pasaulyje klonavęs žmogaus embrioną, tačiau vėliau mokslo bendruomenė išaiškino, kad prestižiniame žurnale „Science“ publikuoti tyrimai buvo suklastoti.

Tuomet Hwangas, 2005 m. pirmasis klonavęs šunį, prarado mokslinius laipsnius, buvo atmesti du jo pagrindiniai tyrimai, T.Hwangas buvo apkaltintas bioetikos pažeidimais ir moksliniams tyrimams skirtų lėšų švaistymu.

Šįmet „Sooam“ paskelbė atidaranti įmonę Kinijoje, nes Pietų Korėjoje bioetiniai įstatymai draudžia tyrimams naudoti žmonių kiaušinėlius. „Mes nusprendėme įkurti gamyklą Kinijoje tuo atveju, jei pasiektume fazę, kai bus galima naudoti technologiją su žmonėmis“, – sakė jis. O X.Xiaochunas siekia tapti pirmuoju „klonuotos“ jautienos tiekėju ir veisti genetiškai identiškus „super gyvūnus“.

Klonavimas skiriasi nuo genetinės modifikacijos, tačiau jos pritaikymas gyvūnams leistų homogenizuoti produkciją. Kyla kontroversijų dėl klonuotos jautienos vartojimo – JAV Maisto ir vaistų administracija sako, kad ji saugi, tačiau Europos Parlamentas uždraudė klonuotų gyvūnų ir iš jų pagamintų produktų importą.