Mokslininkai išmoko į smegenis įkelti prisiminimus, kurių nebuvo: taip galima net keisti asmenybes

Mokslininkai į metalinę dėžutę įdėjo pelę, kuri rodė su elektrošoku susijusią baimės emociją, nors pelė elektrošoko iki tol nebuvo gavusi nė karto.

Proveržį pavyko pasiekti dėl ankstesnio Oksfordo mokslininkų tyrimo, kurio metu išsiaiškinta, kaip trumpalaikė atmintis paverčiama ilgalaike. Tačiau MIT mokslininkai tyrimus pakreipė visiškai kita linkme, rašo bigthink.com.

Atmintis kaupiama ne vienoje zonoje, o tam tikrose jų grupėse – engramose. Ramirezas ir Liu 2010-aisiais sukūrė naują gyvų smegenų tyrimo būdą, kad gebėtų identifikuoti specifines engramas. Neuromokslininkai panaudojo novatorišką techniką – optogenetiką, kurios metu lazeriai stimuliavo genų inžinerijos būdu sukurtas ląsteles.

Tyrėjai į genetiškai sukurtų pelių smegenis įnjekavo biocheminį mišinį. Kokteilyje buvo genas su šviesai jautriu baltymu, vadinamu chanelrodopsinu-2. Jis injekuotas į hipokamo zoną, kur koduojama atmintis (dentate gyrus), o į pelės kaukolę buvo implantuoti siūleliai, kurie veikė tarsi perdavimo kanalas lazeriui.

Mokslininkai nustatė, kad galima iš naujo aktyvuoti atmintį užtvindant tam tikrus neuronus lazerio šviesa. Kad įrodytų, jog gali identifikuoti specifines engramas, tyrėjai iš naujo aktyvavo su baime susijusią atmintį. Po eksperimento pelės smegenų audiniai buvo tiriami pro mikroskopą.

Pelės, kurios buvo susijusios su specifine atmintimi, dėl injekuoto chemikalo švytėjo šviesiai žaliai. Šviečianti engrama buvo susijusi su elektrošoku, taigi sukeldavo baimės atsaką. Žinodami, kuri engrama buvo susijusi su baime, mokslininkai inicijavo eksperimentą, kad praktiškai patikrintų duomenis.

Po mišinio injekcijos į tą patį smegenų regioną pelė buvo įdėta į metalinę dėžę. Dėžute buvo saugi ir joje pelė galėjo vaikščioti 12 minučių.

Kitą dieną pelė buvo įdėta į skirtingą dėžutę ir vietoje to gavo elektros šoką. Šios dvi dėžutės skyrėsi spalva, forma ir kvapu. Trečią dieną pelė buvo vėl įdėta į saugią dėžutę, tačiau mokslininkai aktyvavo šoko prisiminimus panaudoję lazerį ir sukėlė baimės atsaką.

Ramirezas teigia, kad dabar, kai prisiminimų įrašymo principas jau sukurtas, reikia tik technologinio inovacijų šuolio. Dabar daugiau nei 20 laboratorijų pasaulyje dirba remdamiesi Ramirezo tyrimu.

Prancūzų mokslininkams netgi pavyko prisiminimus įkelti į miegančių pelių smegenis. O Bostono universiteto Neuromokslų centro direktorius Howardas Eichenbaumas ketina pasukti kita kryptimi – jis mėgins iš naujo sukurti ilgalaikius prisiminimus.

Yra daug galimų tokių tyrimų pritaikymo būdų, pavyzdžiui, galimybė ištrinti skausmingą atmintį kaip depresija ar kitus psichikos sutrikimus. Šio tyrimo pagrindu būtų galima rasti ir naujų Alzhaimerio gydymo būdų o gal net ir priklausomybes nuo tam tikrų narkotinių medžiagų.

Net ir tokiu atveju yra neigiamų technologijos pritaikymo pasekmių. Kadangi mūsų atmintis yra tarsi klijai, kurie laiko žmonių tapatybes kartu, kai kas mano, kad atminties fragmento, net ir blogo, pakeitimas automatiškai eliminuotų ir dalį asmenybės.