Tubūt labiausiai nekenčiama ir tuo pačiu beprotiškai turtinga įmonė: pagrindinės biotechnologijų „blogio korporacijos“ istorija

Dėl tokios visuomenės neapykantos iš dalies kalta pati Monsanto. Yra žinoma, kad korporacija seka jų sėklas perkančius ūkininkus. Aptikęs pažeidimų, gamintojas nesibodi kreiptis į teismą. Kasmet iš Monsanto sėklas perka du šimtai penkiasdešimt tūkstančių ūkininkų; nuo 1997 iki 2014 metų kompanija teismui pateikė 145 ieškinius prieš klientus, visais atvejais dėl to, kad fermeriai perpardavė sėklas ir tyčia nesilaikydavo sutarties sąlygų, teigia vyr. vadybininkai.

2000 metais Monsanto grynasis pelnas buvo $149 mln, 2015 m – $2,3 mlrd

Monsanto spaudė jos veiklą nušviečiančius ir klausimus užduodančius žurnalistus. „Monsanto su reporteriais elgiasi taip pat, kaip ir visos kompanijos: jos pyksta, skambina tavo viršininkui, reikalauja medžiagą atšaukti ar patikslinti. Tačiau jie buvo agresyvesni, nei dauguma kompanijų“, – papasakojo Carey Gillam iš Reuters. Pasak jos, 1999–2000 metais, kai ji rašė apie Monsanto, korporacijos atstovai skambino jai į mobilųjį telefoną, kaltino išankstiniu nusistatymu, uždavinėjo keistus klausimus, kokį pieną – organinį ar ne – ji perka. Būtent tada kompaniją praminė Monsatan. Dabar tai populiarus Twitterio heštegas.

Kitas epizodas: siekdama įveikti neigiamą visuomenės požiūrį į GMO, Monsanto drauge su kitomis šios srities kompanijomis sudarė koalicija ir 2013 metais, padedama PR agentūros Ketchum įkūrė interneto svetainę GMO Answers, kuris turėjo tapti „centriniu interneto šaltiniu“, kur ekspertai atsakinėtų į klausimus apie GMO. Tačiau vienas ekspertas, Kevinas Folta, pasirodė turįs ryšių su Ketchum ir Monsanto. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Folta „draugiškai susirašinėjo“ su Ketchum, ir bendraudamas su fermeriais, Monsanto pavedimu, gynė ją, o 2014 metais iš kompanijos gavo $25 tūkst. grantą, kurį galėjo išleisti savo nuožiūra.

Dar vienas Monsanto skandalas: 2010 metais „Greenpeace“ – vienas iš aršiausių korporacijos kritikų – apkaltino jos viešųjų ryšių atstovus iš Ketchum šnipinėjimu. Skunde rašoma, kad PR agentūra pasamdė privačių detektyvų firmą, kad ši raustųsi „Greenpeace“ šiukšlėse, naudotų elektronines sekimo priemones ir klausytųsi organizacijos telefoninių pokalbių.

Nežiūrint visko, kompanija labai pelninga. Į sėklų ir augalų gamybą – dabar pagrindinį savo verslą – Monsanto susitelkė prieš 20 metų. Antroje praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pusėje ir visą pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį, kompanija praktiškai non stop supirkinėjo biotechnologijų ir žemės ūkio aktyvus, kone kasmet prarydama po kelias įmones. Taip jai pavyko greitai įsigyti specialistus ir pardavimų tinklą keliose dešimtyse šalių ir taip tapti stambiausiu sėklų pardavėju. 2000 metais (kai korporacijos biotechnologijų verslas buvo atskirtas nuo farmokologinio) grynasis jos pelnas buvo $149 mln, 2015-aisiais – $2,3 mlrd. Monsanto rinkos kapitalizacija nuo $7 mlrd 2000-aisiais, išaugo iki $43,5 mlrd dabar. Kompanija valdo 30 tyrimų centrų ir 250 žemės ūkio bandymų aikštelių visame pasaulyje.

Nors Monsanto pavadinimas visų pirma siejamas su genetiškai modifikuotais augalais, GMO toli gražu ne visa korporacijos produkcija. Kompanija ne kartą sakė, kad genų inžinerija – labai brangus malonumas, ir verslo požiūriu, daug efektyviau naudoti kitus metodus. Skaičiuojant tyrimus, kūrimą ir derinimą su reguliuotojais, vieno geno pridėjimas konkrečiai ž.ū. kultūrai trunka 10 metų ir kainuoja apie $100 mln, todėl genų modifikacija taikoma tik perimant savybes, kurių augalai neturi.

Visais kitais atvejais dabartinėmis technologijomis šias užduotis galima išspręsti greičiau ir pigiau, naudojant tradicinę selekciją – praktiką, kurią botanikai naudoja jau ne vieną šimtmetį. Bloomberg duomenimis, didžioji dalis tyrimams skirto „blogio korporacijos“ biudžeto – o tai $1,5 mlrd – panaudojama būtent tam. Monsanto tyrėjai sekvenavo daugumos kompanijos gaminamų augalų genomus. Taip ji gali įskiepyti jiems reikiamas savybes – pavyzdžiui, atsparumą sausrai ar tvirtesnius stiebelius – ir tikrinti, ar viskas pavyko, nelaukdami, kol subręs derlius. Be to, milijonų virtualių hibridų savybės gali būti tikrinamos kompiuterinėmis simuliacijomis. Naudodama šiuos instrumentus, kompanija gali kuri ir pradėti pardavinėti savo nuosavų rūšių vaisius ir daržoves – tokius, kaip Melorange, itin saldžius raukšlėtuosius melionus, ar EverMild – mažiau ašaras spaudžiančius svogūnus. Planuojami arbūzai, „gurgždantys beveik kaip obuoliai“. Beje, kol kas naujų augalų rūšių pardavimo apimtys toli gražu nėra tokios, kokių pageidaujama.

EverMild – mažiau ašaras spaudžiantis svogūnas. Planuojami arbūzai, „gurgždantys beveik kaip obuoliai“

Paklausus Monsanto dirbančių mokslininkų ir kompanijos vadybininkų, jie pasakys, kad viskas, ką daro korporacija – nuo sėklų ir purškalų iki ūkininkavimui skirtos programinės įrangos – reikalinga vardan vieno kilnaus tikslo: žemdirbystės efektyvinimo ir mažesnio poveikio gamtai. Be herbicidų, kompanija dar prekiauja ir kukurūzų, sojų, pomidorų, kopūstų, brokolių, cukrinių runkelių ir daugelio kitų kultūrų sėklomis. Augalams suteikiamos įvairiausios savybės, – atsparumas kenkėjams, ligoms sr herbicidams, padidinančios derlingumą ir sumažinančios dirvos eroziją, atsparumas sausrai ar šalčiui, didesni ar saldesni vaisiai. Tačiau, kad ir kiek Monsanto įrodinėtų, kad GMO nekenksmingi, kad ji naudoja iš esmė tuos pačius metodus, kaip ir „organiniai“ žemės ūkiai, kad jai nėra prasmės žlugdyti fermerius, nes jie yra pagrindiniai jos vartotojai, – kad ir kiek pastangų tam dėtų aukščiausi vadybininkai, kritikams tai – tik gražūs žodžiai, kuriais ciniškai dengiasi godus abejotinos istorijos konglomeratas, kurio vienintelis tikslas – pelnas.

GMO sėklas gamina ne viena Monsanto kompanija. Tačiau būtent ji labiausiai žeidžia publikos jausmus, o pats korporacijos pavadinimas tapo nelyginant raudonu skuduru daugybei žmonių visame pasaulyje. Kas juos verčia taip stipriai nekęsti kompanijos? Kaip kalbėdamasis su Bloomberg pažymėjo viešųjų ryšių konsultantas Jim Courtovich, Monsanto ekologijos aktyvistams tapo „žemiausiai kabančiu vaisiumi“. „Dažnai matome, kad kompanijų reputacija bloga ne dėl to, kad jos būtų padariusios kažką siaubingai blogo“, – sako jis. Tiesiog medijose nuolat skambanti kritika šios kompanijos įvaizdį formuoja labiau, nei bet kokios jos pačios pastangos.

Šiaip ar taip, abejotinų kompanijos istorijos puslapių ištrinti nepavyks, visuomenės nuomonė, nepaisant visų mokslinių išvadų, augalų mutantų baimės greitai neįveiks, o bloga reputacija ir aktyvistų priešinimasis netrukdo Monsanto likti pelninga ir augančia korporacija. Kiekvienam – savo.