GMO laimėjo. Kaip nauja technologija leis Bayer ir Monsanto užkariauti pasaulį

GMO be GMO

Netgi rūsčiame mūsų klimate žiemą parduotuvėse galima įsigyti šviežių pomidorų. Jie patraukliai atrodo, ilgai išsilaiko šaldytuvuose, tačiau praktiškai beskoniai. Šie produktai laboratorijose daug metų buvo selekciškai tobulinami, kad galėtų ilgai gulėti ant lentynų ir neprarastų prekinės išvaizdos. Tačiau taip jau nutiko, kad selekcijos metu buvo pamestas už skonį atsakantis genas, ir dabar žiemą rasti saldžių pomidorų praktiškai neįmanoma. O dabar įsivaizduokite, kad vos per metus mokslininkai galės išauginti idealų pomidorą, pasižymintį geriausiomis kitų veislių charakteristikomis. Tai ne fantastika, o jau prasidėjusi realybė, žadanti žemės ūkio perversmą.

Žmonės tūkstančius metų užsiėmė selekcija, tačiau naujų augalų išvedimas kryžminimo būdu gali trukti ne vieną dešimtmetį, ir netgi tada laukiamas rezultatas nėra garantuotas. Genų inžinerija situaciją smarkiai pakeitė – atsirado galimybė kurti genetiškai modifikuotus organizmus, perkeliant vieno organizmo DNR fragmentą į kitą organizmą ir taip pakeisti jo savybes. Bet ir tai netapo panacėja: pirmosios genų modifikacijos būdavo atliekamos praktiškai aklai. Kitų rūšių genai į modifikuojamą organizmą būdavo įterpiami atsitiktine tvarka, o genų priderinimas trukdavo keletą metų.

Proveržis įvyko gan neseniai.

Iškart keli amerikiečių ir europiečių mokslininkų kolektyvai, tarp kurių ir Feng Zhang vadovaujama grupė iš MIT Broad instituto, 2012 metais publikavo darbus apie CRISPR sistemų panaudojimą genomų redagavimui. CRISPR/Cas9 paremtos sistemos yra baltymo ir RNR kompleksas. Tokias sistemas galima programuoti konkrečios genomo vietos redagavimui. Taip galima keliskart sutrumpinti kūrimo laiką ir padidinti darbo su genomais efektyvumą. Šio metodo naudojimo licenciją ir gavo Monsanto kompanija.

CRISPR/Cas9 technologija galima keisti labai mažas genomo atkarpas, lemiančias vienos rūšies augalų veislių skirtumus. Tai griežtai patikrintas konkrečios atkarpos redagavimas, kuriuo galima organizmui įdiegti kitų veislių savybes. Taip nieko nepaliekama atsitiktinumui ir galima pasiekti maksimalų rezultatą. Iš esmės ši technologija yra smarkiai sutrumpinta selekcija. Kaip ir gerai atlikus selekciją, išvesta veislė turės genų rinkinį, koduojantį kitų veislių naudingas savybes: cukraus kiekį ar prekinę išvaizdą, tik vyks tai užtikrintai ir daug sparčiau. Kadangi modifikacija vyks, kombinuojant vienos rūšies genus, o ne tarp skirtingų rūšių, kaip įprastos genų modifikacijos atveju, Vakaruose ši technologija pavadinta „GMO be GMO“.

Kaip tai pakeis pasaulį

CRISPR/Cas9 technologijos naudojimo licenciją įgijusi Monsanto, – agrochemijos rinkos lyderis. Kompanija jau dabar šioje rinkoje tiekia daugiau nei 20% visos produkcijos ir gamina didžiąją dalį GMO sėklų, o taip pat augalų, gautų genomų selekcijos būdu. Monsanto darbuojasi dviem pagrindinėmis kryptimis: auginamų produktų derlingumo didinimo ir kokybės gerinimo, tai yra, jų savybių tobulinimo. Tirdama kultūrinių augalų genomus, kompanija sukaupė didžiulę duomenų bazę apie atskirų genų ir jų kombinacijų „naudingumą“ augalų savybių gerinimui. CRISPR/Cas9 naudojimo licencija jau artimiausiais metais leis rinkti naujosios technologijos vaisius – Monsanto gavo teisę į rinką tiekti naujas, kokybiškai pakeistas rūšis. Taip kompanija, naudodama šią technologiją, galės kurti, pavyzdžiui, rūšis netipinėms klimato zonoms, pritaikytas konkrečioms geografinėms sąlygoms. Tai gali išspręsti maisto produktų trūkumo problemą ir neleisti išsipildyti su nuolatiniu planetos populiacijos didėjimu ir sisteminiu žemės ūkiui tinkamų plotų mažėjimu siejamoms bado prognozėms.

Susiliejus Monsanto ir Vokietijos gigantui Bayer, susidarytų galingas konsorciumas, kontroliuosiantis >30% pasaulinės ž. ū. produktų rinkos. $66 mlrd sandoriui dar turi pritarti JAV ir ES antimonopolijos reguliatoriai. Jei palaiminimas bus gautas, o to tikimybė, ekspertų vertinimu, yra 50–70%, Bayer/Monsanto taps didžiausia pasaulio sėklų rinkos kompanija. Atsižvelgiant į Monsanto gautą CRISPR/Cas9 licenciją, kosorciumas kontroliuos didžiąją dalį planetos maisto produktų išteklių.

Dabar sėklų rinka praktiškai padalinta tarp amerikiečių ir europiečių kompanijų. Neseniai prie jų prisijungė Kinija: šių metų vasarį Kinijos valstybinė korporacija ChemChina už $43 mlrd nupirko Šveicarijos kompaniją Syngenta ir dabar kontroliuoja kiek daugiau, nei 28% rinkos. Toliau rikiuojasi Amerikos kompanija DuPont – 17,5%. Taip trys kompanijos kontroliuos 75% pasaulio agropramoninio komplekso.

P. Volčkovas, MFTI genų inžinerijos laboratorijos vadovas
slon.ru