Genetikai atvėrė kelius naujiems tyrimams, nukreiptiems į dykumų sukultūrinimą

Mokslininkų grupė iš Suomijos, Estijos, D. Britanijos ir JAV surado augalų genetinę grandinėlę, kuri lemia tai, jog fotosintezės proceso metu augalai iš atmosferos paima anglies dioksidą ir į aplinką išgarina drėgmę. Todėl sausose regionuose augalai greitai netenka vidinių drėgmės resursų ir nudžiūna. Tuo tarpu modifikavus šią genų grandinėlę taip, jog į aplinką nebūtų išgarinama drėgmė arba išgarinama nedideliais kiekiais, tuomet augalai galėtų atlaikyti ir labai sausus bei karštus regionus.

Tiesa, tokie bandymai su augalais vykdomi jau senokai. Pasiekti ir teigiami rezultatai – štai pernai metais sukurti ryžiai, kurių auginimui pakankam dvigubai mažiau vandens nei tradicinių ryžių atveju.

Apskritai, GMO augalai senokai ne naujiena. Ir nors skeptikams jie vis dar nepriimtina kultūra, tačiau mokslininkai pakankamai intensyviai su jais atlieka bandymus. Viena iš labiausiai eskaluojamų GMO entuziastų teiginių yra galimybė su tokiais augalais pamaitinti viso pasaulio badaujančius gyventojus. Visgi tai ganėtinai sudėtinga situacija, persipinanti su politika, tačiau apie tai mes gana išsamiai rašėme trijų dalių straipsnyje apie GMO (1, 2, 3). Tad nesigilinant į detales, galima pažymėti tai, jog šis genetikų atradimas dar labiau sustiprino GMO šalininkų siekius sukurti naujus augalus, galinčius augti praktiškai visuose Žemės regionuose.

Pats atradimas nebuvo toks jau ir lengvas. Tyrimai užtruko ištisą dešimtmetį, kurių metu ir buvo surasta susijusių genų grupė, valdanti lapų porų dydį. Pro šias poras augalai iš atmosferos ima anglies dioksidą, o į aplinką išgarina vandenį. Sausą ir karštą dieną augalai tokiu būdu gali netekti iki 95% savo vidinės drėgmės.

Aptikę šiuos genus mokslininkai tikisi, jog ateityje bus galima augalus taip modifikuoti, jog jie ir toliau iš aplinkos imtų anglies dvideginį, tačiau išgarintų žymiai mažiau drėgmės, nei įprastiniu atveju. Tai leis tokius augalus auginti įprastiniu režimu visiškai sauso klimato zonose.

Tiesa, tai tik pirmas žingsnis tokių augalų „tobulinimo“ kryptimi - kaip pabrėžia patys tyrimo autoriai, gali praeiti ne mažiau kaip 20 metų, kol bus sukurti tokie augalai ir jie pasieks masinį vartojimo lygį.

Tačiau šis atradimas svarbus tuo, jog iki šiol mokslininkai neturėjo vientiso ir bendro paveikslo (genų lygyje) kaip augaluose vykdomi dujų mainų procesai. Mokslininkų straipsnis publikuotas žurnale Nature.

Nors mokslininkai nusiteikę optimistiškai, nes dabar bent jau žinos kuriuos genus reikia modifikuoti, tačiau kaži ar toks pasiekimas labai sužavės žaliuosius.