Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Chemija |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Šiandien, spalio 4 d., Nobelio komitetas paskelbė Nobelio chemijos premijos laureatus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! 2023 m. Nobelio chemijos premiją gavo mokslininkai Mungi Bawendi, Louisas Brusas ir Aleksijus Jekimovas. Mokslininkai buvo apdovanoti premija už kvantinių taškų atradimą ir plėtrą, rašoma Nobelio svetainėje. „2023 m. Nobelio chemijos premija skirta už kvantinių taškų atradimą ir kūrimą – nanodaleles, tokias mažas, kad jų dydis lemia jų savybes. Šios dalelės turi unikalių savybių ir dabar skleidžia šviesą iš televizorių ekranų ir LED lempų. Jos katalizuoja cheminių medžiagų reakcijas ir jų skaidri šviesa gali apšviesti naviko audinius chirurgui“ , – teigia komitetas. Įdomu tai, kad likus kelioms valandoms iki Nobelio chemijos premijos laureatų paskelbimo Švedijos karališkoji mokslų akademija išsiuntė laišką, kuriame buvo įvardijami premijos laureatų vardai. „Reuters“ žurnalistai manė, kad laiškas buvo išsiųstas per klaidą.
Ką atrado 2023 m. chemijos premijos laureatai?Premijos laureatais tapo amerikiečiai Mungi Bawendi iš Masačusetso technologijos instituto ir Luisas Brusas iš Kolumbijos universiteto, taip pat rusas Aleksejus Jekimovas iš „Nanocrystals Technology Inc“. Komitetas teigia, kad devintojo dešimtmečio pradžioje fizikas A. Jekimovas sugebėjo spalvotame stikle sukurti kvantinius efektus, kurie priklauso nuo dalelių dydžio. Spalva atsirado dėl vario chlorido nanodalelių. Po kelerių metų Louisas Brusas pirmasis mokslininkas pasaulyje įrodė, kad kvantiniai efektai priklauso nuo skystyje laisvai plūduriuojančių dalelių dydžio. O 1993 m. Mungi Bawendi sukėlė revoliuciją cheminėje kvantinių taškų gamyboje, kuri leido sukurti beveik tobulas daleles. Mokslininkų trijulės tyrimai atnešė didelę naudą žmonijai. Kvantiniai taškai dabar apšviečia kompiuterių monitorius ir televizorių ekranus, pagrįstus QLED technologija. Juos taip pat naudoja biochemikai ir gydytojai. Tyrėjai mano, kad ateityje jie galėtų prisidėti kuriant lanksčią elektroniką, mažyčius jutiklius, plonesnius saulės elementus ir užšifruotą kvantinį ryšį. Priminsime, kad pernai Nobelio chemijos premija buvo įteikta mokslininkams Carolyn Bertozzi, Mortenui Meldahlui ir Barry Sharplessui, išradusiems paprastą būdą sujungti molekules.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|