Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Chemija

Cheminių atakų prevencijos sumetimais bus sudarinėjami kvapų žemėlapiai?

2010-11-15

(1)

(0)

(385)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Parengė:	Saulius Žukauskas

Jei kur nors netoli dujų stoties, degalinės ar sąvartyno netyčia išvystumėte orą uodžiančių vyrukų (su dujokaukėmis ar be jų), labai neišsigąskite ir nenustebkite – tai gali būti tyrėjai. JAV Saugumo tyrimų agentūra DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) galvoja apie naują būdą, kaip būtų įmanoma nustatyti miesto ar mikrorajono cheminį kvapą, kad, remiantis juo, būtų galima, pavyzdžiui, užkirsti kelią dar tik planuojamiems cheminiams išpuoliams.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Idėjos esmė tokia: pirmiausiai reikėtų surinkti ir suregistruoti oro mėginių aplink mieste ar mikrorajone tam tikrą „cheminį foną“ skleidžiančius objektus (degalines, privačių namų kvartalus, viešojo maitinimo įstaigas, chemines valyklas ir t.t.) – potencialiausius specifinių kvapų šaltinius.

Idėjos autoriai teigia, kad gautą informaciją reikėtų kažkokiu būdu kategorizuoti, papildyti meteorologiniais bei topografiniais duomenimis (apie santykinę oro drėgmę, vėjo ypatumus, paros metą ir pan.) ir iš viso to „nupiešti“ miesto ar mikrorajono „veidą“ kvapų dimensijoje. Kitaip tariant – nubraižyti savotišką vietovės kvapų žemėlapį.

Kad surinkti išties reprezentatyvų duomenų masyvą, oro mėginius netoli „cheminio fono“ šaltinių reikėtų imti kas pusvalandį, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip santykinė oro drėgmė ar paros metas. Tyrėjai planuoja, jog kvapų žemėlapis būtų sudarytas įvertinant ir metų laikų sezoniškumą. Surinkus, apdorojus ir apibendrinus tokius duomenis, būtų galima gauti „žemėlapį“, kuriame būtų sužymėta kvapų koncentracija visame mieste.

DARPA projekto iniciatoriai teigia, kad cheminė kartografija leistų pamatyti, kokie cheminiai junginiai ir elementai įeina į įprastinę miesto oro sudėtį. Joje aptikus anomalių, miestui ar vietovei nebūdingų cheminių medžiagų pėdsakų, būtų galima įtarti, kad vyksta kažkas potencialiai pavojingo ir „cheminis fonas“ dėl tam tikrų priežasčių gali būti ar jau yra pakitęs.

Tiesa, projekto autorių norėtųsi paklausti, kam tada reikalingos miestuose jau seniai stovinčios meteorologinės „būdelės“, kuriose reguliariai imami oro mėginiai ir taip stebimas kietųjų dalelių kiekis bei daugelis kitų oro sudėties ar taršos parametrų?

Projekto iniciatoriai remiasi teorinėmis prielaidomis, jog cheminės atakos gali būti identifikuotos ir sustabdytos dar prieš jas įvykdant, nes net ir menki cheminių junginių pėdsakai skleidžia tam tikrus „ženklus“, kuriuos galima užfiksuoti tokiais prietaisais kaip sorbento vamzdeliai (sorbent tube). Tačiau ar pavojingos cheminės medžiagos dar tik kažkur sandėliuojamos, ar jau paskleistos ore, dabar naudojamos priemonės atskleisti negali, tad saugumo institucijos ir ieško alternatyvių, preventyvių cheminės grėsmės detekcijos būdų.

Kad projektas dar tik idėjų lygmenyje, byloja ir projekto iniciatorių pareiškimas, jog iki kitų metų sausio 6 d. laukiama pasiūlymų, kaip būtų galima formuoti žemėlapių modelius. Tad kol kas tikimybė išvysti orą uodžiančių dujokaukėtų vyrukų yra menka.