Chemijos mokslo kryptis
.
(0)
2024-06-11
6
Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis senyvo amžiaus žmonių – skysčių trūkumas arba dehidratacija. Ji gali atsirasti dėl psichologinių ar fizinių sutrikimų, lemiančių pakitusius senjorų gebėjimus savarankiškai pavalgyti ar atsigerti. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria specialų maisto produktą dehidratacijos, o taip pat ir mirtino užspringimo rizikos mažinimui. Netrukus jį išbandyti galės ir patys senjorai.
(0)
2024-06-07
1
Fenolinės rūgštys itin vertinamos farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje, nes tai junginiai, pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, padedančiomis išvengti daugelio ligų. KTU doktorantė Ingrida Kutraitė pastebi, kad kai kurioms fenolinėms rūgštims vis dar nėra prietaisų, galinčių pastarąsias aptikti realiu laiku ir pakankamu jautrumu, todėl ji siekia sukurti tam skirtus biojutiklius.
(0)
2024-05-22
21
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
(0)
2024-05-22
1
„Šiandien Ukrainos mokslininkai priversti tęsti darbus sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis – kas metro sustojimuose, kas internetu ar kitais įmanomais būdais“, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikė dr. Julija Razumienė. „Ukraina – šalis ambicinga“, – teigia mokslininkė.
(0)
2019-03-18
8
Vidinės medžiagų struktūros pažinimas ir laisvas dalinimasis šia informacija atveria galimybes viso pasaulio mokslininkams efektyviau spręsti aktualias problemas.
(0)
2018-04-01
30
Susipažinkite su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.
(11)
2018-02-23
77
Atsinaujinančios energetikos poreikis ir pajėgumai sparčiai auga visame pasaulyje. Prie šios pažangos reikšmingai prisideda ir Lietuva. Mūsų šalyje veikia savo dydžiu ir modernumu Europą stebinanti saulės elementų gamykla. Negana to, Lietuvos chemikai kuria ypatingas medžiagas, padėsiančias tokius elementus gerokai patobulinti ir, svarbiausia, atpiginti.
(1)
2015-07-21
58
Kauno technologijos universiteto (KTU) Organinės chemijos katedros laboratorijose susintetinta medžiaga siūlo kelis kartus pigesnę alternatyvą už dabar naudojamą hibridiniuose saulės elementuose.
(0)
2015-03-17
29
Metalų-bioorganinės struktūros – kaip patys žodžiai sako – junginiai sudalyti iš metalinių ir biologinių, organinių elementų. Iš pirmo žvilgsnio tokios medžiagos atrodo sunkiai suvokiamos ir dažnam kelia nuostabą, nes kyla natūralūs klausimai: Ar gali metalas būti sujungtas su organiniais dariniais? Ar gali toks junginys išsilaikyti ir nesuirti? Iš kokių medžiagų tai būtų padaryta, o gal užauginta?
(0)
2014-02-03
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, lietuviškos UAB „Bioseka“ ir Izraelio biotechnologijų įmonės „GeneArrest“ mokslininkai bendromis pajėgomis kuria naujos antibakterinius preparatus, kurie, visame pasaulyje skambinant pavojaus varpais dėl artėjančios antibiotikų eros pabaigos, gali išgelbėti gyvybes daugybei žmonių.
(15)
2014-02-01
45
Liofilizacija yra vienas iš daugelio džiovinimo būdų, tačiau šiuo metu – geriausias. Džiovinant įprastu būdu vitamino C produkte lieka tik apie 40 procentų, o liofilizuojant – 100. Be to, tinkamai laikant liofilizuotus produktus, jų maistines ir skonio savybes galima išsaugoti labai ilgai – net iki 20 metų.
(0)
2014-01-13
3
Tokia medicinos pažanga kaip įvairios plastinės ir korekcinės operacijos jau tapo kasdienybe, taip pat jau nustojome stebėtis mokslininkų pažadais priauginti ausį ar nosį. Bet visa tai, atrodo, vyksta kažkur toli kosminėms stotims savo įranga prilygstančiose laboratorijose.
(9)
2012-05-07
0
Kolegos profesoriai Juozas Vidas Gražulevičius ir Vytautas Getautis jau apie 20 metų demonstruoja, kaip nedidelės šalies mokslininkai bendradarbiauja su verslu kurdami pasaulines technologines naujoves.
(0)
2012-01-23
0
Balsuodami už ryškiausius pastarojo dešimtmečio kolegas, chemikai dažniausiai minėjo tris pavardes – dažniausiai cituojamą prof. Albertą Malinauską, daugelio išradimų autorių prof. Juozą Vidą Gražulevičių ir biochemiką prof. Arūną Ramanavičių.
|
||
