5 jums negirdėti faktai apie Mendelejevo lentelę

1834 m. gimęs rusų chemikas atrado dėsnį, padėjusį suskirstyti mūsų visatoje egzistuojančius elementus. Šį jubiliejų mini ir „Google“, kuri šiandien paieškos sistemą papuošė chemiko garbei.

Periodinę elementų lentelę iš pradžių sudarė 56 elementai, o kasmet vidutiniškai prisidėdavo dar po papildomą elementą, taigi šiuo metu lentelę sudaro 118 elementų.

Štai penki įdomūs faktai apie periodinių elementų lentelę ir patį jos sudarytoją Dmitrijų Mendelejevą, kurių galbūt nežinojote, rašo „The Independent“.

115 elemento egzistavimas netrunka nė sekundės

Ununpentijus – itin radioaktyvus elementas, dar žinomas 115-ojo elemento pavadinimu, kurio skilimo pusperiodis trunka vos 220 milisekundžių. Apie naują rusų mokslininkų atrastą elementą pranešta 2015 m. gruodžio mėn.

Lentelėje atsiskleidžianti chemiko aistra kortoms

D. Mendelejevas mėgo žaisti kortomis, todėl surašė kiekvieno elemento santykinę atominę masę ant atskiros kortelės, tada sudėjo korteles lyg žaistų kortomis. Garsusis chemikas sudėliojo panašių savybių turinčius elementus į eiles, o tada šias eiles pagal santykinę atominę masę surikiavo į stulpelius.

Išpranašavo dar neatrastus elementus

Vienas genialiausių D. Mendelejevo sukurtų ir periodinėje lentelėje vietą radusių dalykų – tušti tarpeliai, kuriuos jis paliko elementams, kurie dar nebuvo atrasti. Tai žinodamas, garsusis chemikas sugebėjo suskaičiuoti galio, skandžio ir germanio santykinę atominę masę.

Kai kurie atomai gali „bučiuotis“

Paimkite modernią periodinių elementų lentelę, iškirpkite sudėtingai atrodančius stulpelius viduryje, suglauskite lentelės puses. Sutampantys ar „besibučiuojantys“ elementai turi vienas kitą papildančias elektronų struktūras.

Radioaktyvūs elementai linkę judėti

D. Mendelejevas daug ką darė teisingai, tačiau jis darė prielaidą, kad visi elementai yra nekintantys. Radioaktyvių atomų branduoliai nestabilūs, o tai reiškia, kad šių atomų branduoliai juda po lentelę. Pavyzdžiui, uranas skyla į lengvesnius elementus, įskaitant šviną, o tai jau visiškai kitas atomo numeris.