„Vilniaus vandenų“ specialistai sunerimę: nuotekose randa pavojingų teršalų – atkeliauja iš mūsų dažnai naudojamų daiktų

„Tyrimai rodo, kad nuotekose randama sunkiųjų metalų. Vandenvalos įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visas, net ir pačias smulkiausias metalų daleles, todėl vartotojams reikėtų elgtis atsakingai ir nenumoti ranka, kad „tai ne mano reikalas, kažkas išvalys“. Tokiu elgesiu kenkiame ne tik aplinkai, bet pirmiausia – sau“, – pastebi „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Pasak jos, išvalyti sunkiuosius metalus iš nuotekų yra sudėtingas, brangus ir ne visada sėkmingas uždavinys. Sunkieji metalai kaupiasi dumble, liekančiame nuotekų valymo procese, tad toks dumblas tampa nebetinkamas antriniam panaudojimui, pavyzdžiui, maistinių ar energetinių želdinių tręšimui. Todėl tokį dumblą tenka sudeginti.

Tarp nuotekose aptinkamų metalų yra varis, cinkas, nikelis, chromas, švinas kadmis ir aliuminis. Visi jie yra daugiau ar mažiau toksiški.

Sunkieji metalai pagal plitimo greitį ir didėjančią koncentraciją aplinkoje yra pavojingiausi teršalai, teigia A. Baronienė. Į aplinką patekę tokie teršalai įsijungia į medžiagų apykaitos ratą, kaupiasi mitybos grandinėse, tampa toksiški ir sutrikdo organizmų fiziologines funkcijas. Sunkieji metalai nesuyra, jie kaupiasi upių dugne, augaluose, vabzdžiuose ir žuvyse, kurias vėliau patys ir suvalgome. Didesni šių metalų kiekiai tampa nuodingi tiek gyvūnams, tiek žmonėms.

„Vienintelė išeitis, kuri leistų sumažinti aplinkos nuodijimą šiomis medžiagomis – atsakingumas. Verslui būtina atsakingiau vykdyti gamybą, kontroliuoti visus jos procesus ir tvarkingai utilizuoti atliekas bei pagal galimybę gamyboje pavojingas medžiagas keisti mažiau pavojingomis ar nepavojingomis“, – tvirtina A. Baronienė.

„Vilniaus vandenų“ atstovės teigimu, ne ką mažiau svarbus ir visų vartotojų elgesys – kreipdami dėmesį į perkamų produktų, pavyzdžiui, valiklių ir trąšų, sudėtį ir atsakingai, taupiai juos vartodami, galėtume sumažinti į kanalizaciją nuleidžiamų ir ant žemės išpilamų chemikalų kiekį. Sunkieji metalai išsiskiria ir aplinkoje nusėda degimo metu, todėl buitiniams vartotojams reikėtų atsakingai tvarkyti atliekas, pavyzdžiui, savavališkai nedeginti pavojingų medžiagų.

Nuo vario iki kadmio

Nors daug kam gerai pažįstamas varis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, pasiekęs aukštą koncentracijos lygį jis tampa kenksminga medžiaga žmogaus organizmui. Jo perteklius gali turėti neigiamos įtakos centrinei nervų sistemai, kai kuriems vidaus organams. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria metalo pramonė, kuro ir atliekų deginimas, transportas, trąšos.

Padidintas cinko kiekis taip pat kenkia žmogaus organizmui. Cinkas į aplinką patenka deginant akmens anglis, naftą, benziną, atliekas, taip pat su dylančių padangų dalelėmis, fosfatinėmis trąšomis. Cinko kiekis maiste gali padidėti, jei maistą ruošiame ant cinkuotų paviršių ar naudojame šia medžiaga padengtus įrankius ar indus.

Tuo tarpu nikelio padidintas kiekis pažeidžia medžiagų apykaitos ir kitus sveikatos sutrikimus. Apie 57 proc. nikelio į aplinką, įskaitant nuotekas, patenka su dyzeliniu kuru. Jis taip pat išsiskiria atliekų deginimo metu, fosfatinių trąšų, akumuliatorių gamyboje. Nikelis plačiai naudojama gaminant maisto ruošimo įrangą, nikeliu dengtus produktus, baterijas.

Chromas – kancerogeninis elementas, kuris per maistą kaupiasi tiek žmonių, tiek gyvūnų organizmuose. Didesni šios medžiagos kiekiai sukelia vidaus organų ir odos ligas, stipriai alergizuoja. Daugiausiai šios medžiagos į aplinką išskiria energetikos, metalo, transporto, odos pramonė, skalbimo priemonės, fosfatinės trąšos. Chromo esama ir dažuose.

Padidėjusi švino junginių koncentracija gali kenkti kraujo apytakai, slopinti fermentų aktyvumą, lemti kitas sveikatos bėdas. Daugiausiai švino išskiria transporto pramonė – degantis benzinas. Su švinu kasdienybėje galime susidurti valgydami maistą iš konservų dėžučių, kurių siūlėms naudojamas šis metalas.

Galiausiai, nuotekose aptinkamas ir kadmis. Tai itin toksiškas metalas, turintis kancerogeninį, mutageninį poveikį. Į aplinką jis patenka su iškastinio kuro degimo produktais, fosforo trąšomis, pesticidais, tabako dūmais, automobilių padangų dulkėmis, perdirbant ir lydant metalus.