Po 70 metų atskleistos paslaptingojo 99-ojo cheminio elemento savybės – ateityje gali būti galingas branduolinis kuras būsimoms kosminėms misijoms (Video)

Po 69 metų, chemikai po ilgo proceso sėkmingai atskleidė pagrindines 99-ojo cheminio elemento – einšteinio savybes, kuris yra vienas sunkiausių periodinės lentelės elementų.

Šis elementas pirmą kartą buvo sukurtas susprogdinus vandenilinę bombą pietų Ramiojo vandenyno Elugelab saloje 1952 m. Ilgą laiką elementas buvo išsaugojęs paslapties šydą dėl to, kad jis natūraliai gamtoje neegzistuoja ir yra nestabilus, kad būtų galima iš tikrųjų jį studijuoti. Jo sudėtingas pobūdis tuo nesibaigia, nes jį sunku atskirti nuo kitų labai radioaktyvių elementų, ir jis greitai skyla.

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, atskleidė pagrindines einšteinio chemines savybes, kurios chemikus priartina prie „stabilumo salos“ atradimo, kur manoma yra keletas stipriausių elementų, kurie galėtų būti galingas branduolinis kuras būsimoms kosminėms misijoms.

Kalifornijos universiteto Lawrence Berkeley nacionalinės laboratorijos mokslininkų atliktas tyrimas yra pirmasis tokio pobūdžio nuo 1970-ųjų. Naudodamiesi Tenesio valstijos Oak Ridge nacionalinės laboratorijos specializuotu branduoliniu reaktoriumi, kuris yra viena iš retų vietų, kur galima pagaminti einšteinį, jie sugebėjo sukurti gryno einšteinio 233 nanogramų mėginį.

Jie turėjo įveikti daugybę sunkumų, o bene problemiškiausias buvo pats einšteinis, greitai skylantis ir skleidžiantis gama spinduliuotę. Naujosios Meksikos Los Alamoso nacionalinės laboratorijos mokslininkai padėjo komandai sukurti 3D atspausdintą mėginių laikiklį, kuriame jie galėtų įdėti einšteinį ir apsisaugoti nuo radiacijos.

Tyrimo pabaigoje mokslininkai galėjo atskleisti pagrindines elemento chemines savybes. Jie išmatavo einšteinio vidutinį atstumą tarp dviejų surištų atomų, vadinamų jungties ilgiu. Tai ypač svarbu, nes tai gali padėti mokslininkams numatyti, kaip einšteinis sąveikaus su kitais elementais.

Nors anksčiau tai buvo numatyta, jie eksperimentiškai įrodė, kad einšteinio jungties ilgis prieštarauja bendrajai aktinidų tendencijai.

Be to, mokslininkai pastebėjo, kad einšteinis šviečia skirtingai nei likusi aktinidų serija veikiant šviesai; tačiau priežasties, kodėl taip yra, tyrinėtojams dar nepavyko išaiškinti.

Tyrimas, galintis palengvinti einšteinio kūrimą ateityje, taip pat padės pagrindą atlikti chemijos eksperimentus su labai mažais medžiagos kiekiais.

Video apie enšteinį: