Šveicarai išmoko sukelti lietų lazeriu (Video)

Pasak mokslininkų, paprastai, bandant dirbtinai paskatinti debesų formavimąsi, kuris savo ruožtu sukelia lietų, naudojamas sidabro jodidas. Jo kristalai aukštai atmosferoje iš lėktuvų barstomi ant debesų dangos. Sidabro jodido dalelės skatina vandens kaupimąsi aplink juos, ir teoriškai po kurio laiko iš „nupurkštų“ debesų pradeda lyti. Tačiau, pasak Ženevos universiteto mokslininkų, sumaniusių debesis formuoti lazeriais, grupės nario Jerome Kaspariano, sidabro jodido metodas laikomas prieštaringu. Esą lietui sukelti kur kas labiau tinka infraraudonieji lazeriai.

Laboratorijoje tyrėjams pavyko suformuoti mažus debesėlius itin trumpais infraraudonojo lazerio šviesos impulsais „apšaudant“ vandens garų prisotintą kamerą, kurioje buvo palaikoma – 24 laipsnių pagal Celsijų temepratūra. Infraraudonojo lazerio spindulys sukeldavo kondensacijos efektą, panašų į lėktuvo inversijos pėdsaką. Pasak J. Kaspariano, lazerio impulsai „generuoja“ debesėlius ore atimdami iš atomų elektronus ir taip skatindami hidroksilo radikalų susidarymą. Šie ore esančius azoto ir sieros dioksidus paverčia dalelėmis, kurios skatina aplink jas formuotis vandens lašelius.

Po lazerio išjungimo ištyrus kameroje esantį orą paaiškėjo, kad bendras susikondensavusių vandens lašelių tūris padidėjo dvigubai. Pasak J. Kaspariano, atlikus šį eksperimentą natūraliomis sąlygomis, t.y. veikiant infraraudonuoju lazeriu atmosferą iš virš Berlyno skridusio lėktuvo, aiškėja, jog gali būti pasiektas toks pat efektas, kaip ir laboratorijoje. Naudojant atmosferos užterštumui tirti skirtą lidarą – infraraudonaąjį lazerinį radarą – paaiškėjo, kad, įjungus infraraudonąjį lazerį, ore esančių vandens lašelių tankis ir dydis stipriai išaugdavo.

Dabar Ženevos universiteto mokslininkų grupė siekia sustiprinti šį efektą optimizuodami lazerio šviesos bangos ilgį, impulso trukmę ir židinį, kad būtų galima suformuoti tokio dydžio vandens lašelius, kurie kristų žemėn kaip lietus.