„Nebereikės nuolatinio įkrovimo ar elektros tiekimo.“ Išbandė praktiškai. „Susieta būsena kontinuume“

Eksperimentiškai įrodytas reiškinys gali atverti kelią energiją taupantiems įrenginiams, kuriems nebereikės nuolatinio įkrovimo ar elektros tiekimo.

Dar XX a. pradžioje mokslininkai Dž. fon Neimanas ir J. Vigneris iškėlė hipotezę apie keistą bangų elgseną – kai energija lieka uždaryta sistemoje, nors teoriškai turėtų išsisklaidyti.

Šį reiškinį jie pavadino susieta būsena kontinuume. Tai lyg šviesa ar garsas, įstrigę viename taške, nors visur aplinkui yra laisva erdvė jų sklidimui.

Ilgą laiką buvo manoma, kad tai – tik matematinis modelis. Tačiau dabar eksperimentas parodė, jog tai įmanoma: panaudojus cilindrinius kvarco strypelius, fizikai sukūrė sistemą, kuri valdė mechaninių bangų judėjimą.

Kai strypai buvo sudėlioti tinkamai, banga liko viename strype be jokio energijos nutekėjimo. Ši būsena buvo poliarizacijos apsaugota. Kai keli tokie strypai buvo sujungti, bangos vis dar negalėjo plisti, bet galėjo judėti tarp elementų be energijos nuostolių.

Tai vadinama plokščios juostos efektu. Kartu šios bangų būsenos sudaro sistemą, vadinamą susieta juosta kontinuume, kuri leidžia bangoms judėti, bet sulaiko energiją.

Toks reiškinys gali visiškai pakeisti rezonatorių veikimą – komponentų, kurie naudojami daugelyje įrenginių: nuo telefonų iki radarų.

Dabartiniai rezonatoriai nuolat praranda dalį energijos, todėl jiems reikia nuolatinio maitinimo.

Naujas metodas gali padėti kurti autonominius įrenginius, kuriems energijos pakaks ilgam ir kurie veiks efektyviau.