Kvantinės medžiagų savybės
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Erdvėje mes galim judėti aukštyn-žemyn, pirmyn-atgal, į kairę - į dešinę, o štai laike, atrodo, judame tik pirmyn. Tačiau kvantinis pasaulis yra kitoks - naujame straipsnyje teigiama, kad laikas gali tekėti ne viena kryptimi.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Naudodamiesi kvantinės mechanikos keistenybėmis, mokslininkai sukūrė berilio kristalą, galintį aptikti neįtikėtinai silpnus elektromagnetinius laukus. Šį darbą vieną dieną būtų galima panaudoti hipotetinėms tamsiosios materijos dalelėms, vadinamoms aksionais, aptikti.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
<em>Sidnio universiteto mokslininkai pademonstravo gebėjimą „matyti“ kvantinių sistemų ateitį, ir panaudojo šį žinojimą, užkirsdami kelią jos suirimui. Šis pasiekimas gali padėti pria
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
<em><b>Dabar tai jau oficialu: visata yra keista.</b> Kasdienė mūsų patirtis byloja, kad tolimi objektai negali veikti vienas kito, ir nepranyksta tik todėl, kad į juo niekas nežiūri. Netgi Alb
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
<em>Ta pati bendrojo reliatyvumo keistenybė, dėl kurios jūsų galva sensta sparčiau, nei pėdos, gali reikšti, kad norint išvysti kvantų mechani
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Pamatai šiai naujajai teorijai buvo padėti prieš penkerius metus ir kilo iš praktinio chemijos klausimo. Tuomet Billas Poirieras nelabai suprato, kad įsivėlė į painius kvantinės fizikos klausimus ir galimai atrado įrodymų apie paralelinius pasaulius, kurie skverbiasi į mūsiškį, o visa tai galima pamatyti kvantiniame lygmenyje, rašo Phys.org.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Keista kvantinė teorija, kuri teigia, kad realybė neegzistuoja iki tol, kol nėra stebima, praėjo dar vieną išbandymų etapą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
<p>Kaskart pasirinkdami, sukuriate tuntą visatų su savo variantais, kurių gyvenimai gali labai skirtis. Tai iškelia daugybę moralės klausimų, nuo to, dėl ko galime kitiems „sau“ padėkoti
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Nuo praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio mokslininkai ieškojo dalelių, kurios vienu metu yra ir medžiaga ir antimedžiaga. O visai neseniai mokslininkai aptiko gana įtikinamų įrodymų, jog tokių dalelių iš tiesų esama superlaidžioje medžiagoje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
<p style="font-style:italic">Susietumas buvo kvantų pasaulio keistumo auksinis standartas, o dabar naujas ir triukšmingas fenomenas gali suteikti visu
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkams pirmą kartą pavyko atskirti dalelę nuo vienos iš jos fizinių savybių, tai yra įgyvendinti „kvantinio Češyro katino“ paradoksą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
<p>Johnui Archibaldui Wheeleriui priskiriamas posakis „Jei per dieną neradote nieko keisto, tai buvo nekokia diena.“ Bet antra vertus, keistumas buvo Wheelerio duona kasdieninė. Būnant <a href=
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
2012 m. Nobelio premija fizikos srityje paskirta Serge'ui Haroche'ui ir Davidui J. Winelandui už eksperimentinių metodų, suteikiančių galimybę tirti individualias kvantines sistemas, plėtojimą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Vanduo yra vienas keisčiausių planetos skysčių ir būtent daugelis šių keistenybių palaiko gyvybę. Pavyzdžiui, jo tankis skystame būvyje yra didesnis, nei kietame, o tai nulemia labai įdomias pasekmes – pavyzdžiui, ledas laikosi vandens paviršiuje ir taip leidžia žuvims išgyventi po užšalusiomis upėmis ir ežerais. Kitaip, nei daugelis skysčių, jam sušildyti reikia daug šilumos ir tai leidžia žinduoliams reguliuoti kūno temperatūrą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Kol kas buvo žinomos dvi skirtingos kietųjų kūnų rūšys: viena susidaro iš skysčio, kuomet šis paveikiamas dideliu slėgiu, o kita gimsta, kai skystį veikiantis slėgis yra sumažinamas.