Lietuviai moka kurti ne tik lazerius: į CERN iškeliavo dar vienas 100% lietuviškas matuoklis

Įrenginys skirtas dviem funkcijoms: radiacijos monitoringui ir greitintuvo protonų pluošto intensyvumo skerspjūvio kontrolei. Jo veikimas yra grindžiamas tuo, kad puslaidininkio silicio fotoatsako sparta tiesiškai kinta plačiame apšvitų neutronais ar protonais diapazone. Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, didelių energijų fizikos bendruomenei įrodė prof. Eugenijus Gaubas su savo komanda. Jis atliko tyrimus Helsinkio greitintuve, Louvaino spalatoriuje ir Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN). CERN‘o poreikiams pritaikytas prietaisas gruodžio mėnesį buvo išbandytas, įdiegtas ir parengtas dirbti antrajame Didžiojo priešinių srautų greitintuvo darbo etape. Prietaisas sukonstruotas naudojant Lietuvos įmonių gaminamus komponentus. „CERN‘as pasižymi tuo, kad visa, kas ten panaudojama, atitinka pačius aukščiausius standartus pasaulyje, o įsitraukti į jo programas gali tik tokie kolektyvai, kurie jau pasižymi aukšta reputacija“, – taip VU TMI mokslininkų pripažinimą vertina prof. J. V. Vaitkus. „Mes savo reputaciją pademonstravome penkerius metus dirbdami CERN‘o projekte su Glazgo universiteto komanda, o 2002 m. jau savo universiteto vardu įsitraukėme į darbus, skirtus Didžiojo priešinių srautų greitintuvo detektoriams tobulinti“, – primena profesorius.

Šie mokslininkų darbai sulaukė pripažinimo, nes 2004 m. pasirašant Lietuvos ir CERN‘o bendradarbiavimo sutarties programą buvo pažymėta, kad efektingas bendradarbiavimas jau vyksta. VU TMI mokslininkų komanda, sėkmingai pasirodžiusi AIDA projekte, pakviesta dalyvauti ir naujosios HORIZON 2020 programos projekte AIDA 2020, kuris prasideda jau šį mėnesį.

Vilniaus universiteto mokslininkų komandos reikšmę CERN‘o darbuose vertina ir CERN‘o RD50 programos „Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams“ vadovas dr. Michaelis Mollis.

Jis sakė: „Ypač teigiamai vertiname Vilniaus universiteto komandos, vadovaujamos profesoriaus Juozo Vaitkaus, ekspertinę patirtį, fotolaidumo ir krūvininkų gyvavimo trukmės tyrimus, kurie unikalūs mūsų RD50 komandoje ir vertingi aiškinantis silicio sensorių radiacinius pažeidimus. AIDA projekte, panaudodama mikrobangų sugerties metodiką, Vilniaus universiteto komanda sukūrė mūsų protonų spinduliuotės barui radiacijos monitoringo įrenginį, kuris yra lengvai valdomas, keičiamų funkcijų ir taupantis sąnaudas. Tikimės ir ateityje sėkmingai bendradarbiauti.“