Kodėl taip greitai sulūžta visi nauji daiktai?

Pasak BBC, vienas populiariausių žaislų šiais metais buvo „Hetčimals“ (angl. Hatchimals). Tai pliušinis žaislas, kuriam jos turėtojas padeda išsilupti iš plastikinio kiaušinio, o po to atsiradusį pingvinuką arba drakoniuką gali išmokyti kalbėti ir net šokti.

Tačiau abejotina, ar šios keistos būtybės bus reikalingos vaikams šiemet. Žinoma, pirkti ar nepirkti tokią, beje nepigią (JK apie 60 svarų), dovaną - individualus reikalas, tačiau ekologams tokių išlaidų kaina yra daug didesnė, sako ekspertai.

„Tokius žaislus  yra labai sunku perdirbti - sako Northampton universiteto profesorė Margareta Beits (Margaret Bates). - Problema ta, kad dabar net ne visas vyniojimo popierius yra tinkamas perdirbimui“.

Londono dizaino muziejaus direktorius Dejanas Sudžikas (Deyan Sudjic) pabrėžia, kad jau pastaruosius kelerius metus ryškėja gilėjanti utilizacijos, remonto, ar pakartotinio daiktų panaudojimo atsisakymo tendencija.

„Tai prasidėjo dar 1920 metais, - sako Sudžikas.  - Vienas Amerikos reklamos pramonės pionierių Elmo Kalkinsas (Elmo Calkins) manė, kad vartotojo pareiga yra būtent didinti vartojimą, kad pavyktų išsikapstyti iš Didžiosios depresijos. Jau tada buvo padėti integruoto senėjimo sampratos pagrindai“.

Dauguma naujųjų žaidimų konsolių nebeveiks su žaidimais, kurie buvo įsigyti anksčiau. Arba, pavyzdžiui, išmanusis telefonas pakeitė daug produktų, tokių kaip spausdinimo mašinėlės, diktofonai, fotoaparatai. Tačiau šie įrenginiai galėjo veikti dar keletą metų, o gal net dešimtmečius. Vieni pereidavo iš vienos kartos į kitą. Tačiau dabar žmonės skuba pakeisti savo telefonus, net dėl bet kokio menkiausio gedimo arba, kai pasirodo naujas modelis.

Šiuo metu radijo ar televizorių remonto dirbtuvės tampa retenybe. Taip pat mažėja fotoaparatų parduotuvių. Tiesa, yra išimčių - vis daugėja dviračių remonto dirbtuvių. Priežastis paprasta: žmonės ir toliau važinėja dviračiais, o jų gamybai naudojamos technologijos yra beveik nepakitusios.

„Medžiagos pasikeitė, - sako Džonas Galenas (John Galen), dirbantis dviračių remonto dirbtuvėse Londono centre. - Dabar naudojama anglis, aliuminis, plienas ir net bambukas, tačiau vis tiek, galiausiai, dviratis - tai trikampis rėmas, vairas, du ratai ir pedalų rinkinys“.

Tačiau net ir tai gali pasikeisti dėl populiarėjančių elektrinių dviračių. „Mes einame šiuo keliu, - sako Džonas. - Elektriniai dviračiai ateina į rinką. O su jais viskas paprasta: jei norite atlikti diagnostiką, jums reikia tik įjungti dviračio kištuką į tinklą“.

Galima projektuoti ir gaminti daiktus, kurie tarnautų ilgą laiką; juos būtų galima modernizuoti ir remontuoti, o po to ir visiškai perdirbti, tačiau nepanašu, kad tai vyktų. Bet tai gali atsitikti daug greičiau, nei tai rodo dabartinės tendencijos. Naujausios technologijos - nuo žaislų iki mobiliųjų telefonų ir elektrinių dviračių - priklauso nuo vis labiau retų metalų.

„O tokių metalų atsargos ribotos, - aiškina profesorius Beitsas. - Dėl šios priežasties mes turime daugiau dėmesio skirti tam, kaip juos išsaugoti, kitaip rizikuojame grįžti į laiką, kai tik turtingi žmonės naudojo technologines naujoves, nes bus labai brangu pirkti jau beveik išnykusias medžiagas jų gamybai“. Todėl dviratis - jei jis nėra elektrinis - labai geras Naujųjų Metų dovanos pasirinkimas.