Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Fizika |
Voratinklis ir taip yra patvaresnis ir lengvesnis už plieną, tačiau dabar mokslininkai jį padarė triskart stipresnį, pridėję šiek tiek metalų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tokia technologija gali būti naudinga audžiant ypač tvirtą tekstilę arba medicinos srityje, pavyzdžiui, gaminant dirbtinius kaulus ar sausgysles, rašo „Reuters“. „Tai galėtų būti labai stiprus siūlas chirurginėms operacijoms“, – sakė Maxo Plancko mikrostruktūrų fizikos instituto Vokietijoje tyrėjas Seugas Mo Lee. Jis su kolegomis, kurie savo atradimus publikavo žurnale „Science“, atrado, kad pridėjus cinko, titano ir aliuminio, voratinklio gija tampa atsparesne deformacijai. Jie pasinaudojo procedūra, kurios metu gijos ne vien buvo padengtos metalu – kai kurie jonai įsiskverbė į pluoštą ir sukibo su baltyminėmis struktūromis. Seugas Mo Lee nurodė, kad vėliau jis panoro pabandyti pridėti ir kitų medžiagų, tarp jų – dirbtinio polimero teflono. Idėją įkvėpė tyrimai, per kuriuos metalo pėdsakų aptikta kai kuriose pačiose tvirčiausiose vabzdžių kūno dalyse. Pavyzdžiui, skėrių žandikaulyje yra cinko, kuris jį padaro ypač tvirtą ir kietą. Voratinklis ilgai žavėjo mokslininkus, tačiau gauti jo komercinius kiekius sunku, nes nelaisvėje laikomi vorai yra linkę sudoroti vienas kitą. Dėl to tyrėjai ėmė ieškoti kitų būdų, kaip gaminti voratinklį be vorų, atgaminus jų „techniką“. Tarp tokių bandymų buvo bandymas pritaikyti šilkverpių šilką arba išgauti baltymus iš ožkų su specialiu „voratinklio genu“ pieno. Tiesa, alternatyvias galimybes dar gali pateikti anglies nanovamzdelių technologijos - mes jau rašėme apie tai, jog mokslininkai sukūrė naują būdą pigiai ir greitai gaminti medžiagas iš nanovamzdelių. Tačiau ši sritis dar reikalauja tyrimų ir eksperimentų. |