Mokslininkai planuoja tirti gravitacijos poveikį antimaterijai

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN), ketina tai išsiaiškinti, vykdydama neseniai patvirtintą eksperimentą, pavadintą „AEGIS“. Sunkio jėga yra santykinai silpna, todėl mokslininkai bandymams naudos neutralias daleles, tam kad išvengtų elektromagnetinių bangų trikdžių, kurie galėtų užgožti gravitacines bangas. Pirmiausia jie sujungs nestabilias pozitronų ir elektronų poras, vadinamas pozitroniu (angl. positronium), tada jiems lazeriu sukels magnetinį lauką, kuris neleis dalelėms išsiskirti per anksti. Šias poras suardys antiprotonų debesys, kurie iš pozitronio „pavogs“ pozitronus ir sukurs antivandenilio atomus. Šių antiatomų pliūpsniai paskries horizontaliai pro įrenginį ir paliks mažą susidūrimo pėdsaką bei šešėlį. Aiškinantis smūgio stiprumą ir kryptį bus galima išmatuoti antimaterijos gravitacinę jėgą.

„Tai gudri idėja, tačiau visi sunkumai yra detalėse“, sako AEGIS atstovas spaudai Michael‘is Doser‘is. „Niekam dar nėra pavykę sukurti kontroliuojamo pozitronio, niekas dar iki šiol jo neveikė magnetiniu lauku tokioje aplinkoje, ir niekam dar nebuvo pavykę sukurti antivandenilio.

Jei mokslininkams pasiseks, tai bus vienas didžiausių atradimų žmonijos istorijoje. Jei sunkio jėga veikia antimateriją kitaip, mes ne tik sužinosime kažką naujo apie ją, tačiau ir turėsime daugiau moderniosios fizikos fundamentaliųjų teorijų įrodymų. Dabar labiausiai paplitusi gravitacijos teorija yra Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija, aiškinanti, jog gravitacija visus kūnus veikia vienodai. Taip pat, standartinis modelis numato, kad materija ir antimaterija yra faktiškai vienodos. „Jei mes surasim, kad jos iš tikrųjų skiriasi,“ sako Landua, „būsime atradę tikrai kažką svarbaus“.

Visgi pats mokslininkas nėra tvirtai įsitikinęs eksperimento sėkme – nuo galimos nesėkmės Doser‘is išsisuka pasiūlydamas lažybas. „Aš lažinčiausi iš dėžės šampano, jog mes nepamatysim skirtumo. Tačiau aš mielai praloščiau tą dėžę.“