Žinomiausia Einšteino formulė įrodyta po 103 metų

„Smegenų trestas“, vadovaujamas Prancūzijos teorinės fizikos centro mokslo darbuotojo Laurento Lelloucho (Lorano Lelušo) ir pasitelkęs vienus iš pajėgiausių pasaulyje superkompiuterių mėgino apskaičiuoti atomo branduolį sudarančių dalelių – protonų ir neutronų masę.

Pagal šiuo metu priimtą dalelių fizikos modelį protonais ir neutronai yra sudaryti iš mažesnių dalelių, vadinamų kvarkais, o jų sąveiką lemia gliuonai.

Tačiau pastebėtas keistas fenomenas: gliuonai neturi masės, o kvarkų masė sudaro tik apie 5 proc. protono arba neutrono masės. Kyla klausimas, kas sudaro kitus 95 proc. masės?

Atsakymas į šį klausimą pateikiamas JAV leidžiamame žurnale „Science“ ketvirtadienį išspausdintoje studijoje: masę sukuria kvarkų ir gluonų judėjimo energija ir šių dalelių tarpusavio sąveika.

Kitaip tariant, energija ir masė yra lygiavertės sampratos, kaip aiškinama 1905 metais paskelbtoje A. Einšteino specialiojoje reliatyvumo teorijoje.

Lygtis, teigianti kad energija lygi masės ir šviesos greičio kvadrato sandaugai rodo, kad masė gali būti paverčiama energija ir atvirkščiai.

Ši lygtis ne kartą buvo pasitelkiama skaičiuojant, kiek energijos gali atpalaiduoti tam tikras masės pokytis. Ji taip pat buvo praktiškai pritaikyta kuriant atominius ginklus.

Tačiau šią formulę buvo nepaprastai sunku pritaikyti subatominių dalelių lygmenyje ir vadinamosios kvantinės chromodinamikos lygtyse.

„Iki šiol tai tebuvo hipotezė, – išdidžiai skelbiama Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimo centro (CNRS) spaudos pranešime. – Dabar tai pirmą kartą įrodyta.“

Norintiems žinoti daugiau, paaiškinama: atliekant šiuos apskaičiavimus „laikas ir erdvė buvo įsivaizduojami kaip keturmatė kristalo gardelė, sudaryta iš diskrečių eilutėmis ir stulpeliais išsidėsčiusių mazgų“.