Plazma (Fizika | Mokslas)
.
(0)
2021-03-04
12
Plazma yra viena iš keturių pagrindinių materijos būsenų, tačiau, skirtingai nei kitos, ji nėra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, nes paprastai randama labai karštose vietose, tokiose kaip saulė ar žaibas. Yra daug klausimų, į kuriuos atsakius, leistų geriau suprasti apie švarią energiją, kosmoso orus ir astrofiziką. Dabar Raiso universiteto fizikai padarė atradimą, kuris tiesiog galėtų tai padaryti.
(0)
2017-05-18
55
<em>Pamirškite kurą srebiančius reaktyvinius lėktuvus. Jau nedaug trūksta iki orlaivių, galinčių kilti nuo žemės iki kosmoso paribio ir naudojančio vien orą ir elektrą.</em>
(3)
2017-03-20
44
Mokyklose mokėmės, kad medžiagos esti kietos, skystos arba dujinės. Teisingumo dėlei, dar egzistuoja plazminė agregatinė būsena, kuri dažnai pamirštama. Tačiau ir tai dar ne viskas. Panašu, kad mokslininkai atrado naują – penktąjį medžiagos būvį.
(2)
2016-10-25
26
<i>Oras sukuria pasipriešinimą. Tas pats oras, dėl kurio skridimas įmanomas, taip pat juda priešinga skrydžiui kryptimi, padidindamas trintį skrendant. Skleisdami zvimbiantį žydrą spindesį,
(1)
2016-10-17
68
Turbūt dar iš fizikos pamokų prisimenate, kad medžiagos gali būti keturių būsenų – tai kieti kūnai, skysčiai, dujos ir plazma. Ir jei pirmos trys būsenos visiems aiškios ir sutinkamos kasdieniniame gyvenime, tai su plazma jau kiek kitaip – daugeliui tai egzotiška medžiagos forma, nors iš tikro, plazma yra dažniausia materijos būsena visatoje. Plazmą surastume žvaigždėse, tarpžvaigždinėje erdvėje, Žemės jonosferoje ir net kasdieniniame gyvenime – bet kokia atvira liepsna yra dalinė plazma. O ar įsivaizduojate, kas nutiktų jūsų kūnui, jeigu patektumėte į tikrą plazmos lauką?
(0)
2016-03-04
85
Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį link problemos sprendimo, kuri iki šiol trukdė branduolinės sintezės reaktoriaus sukūrimui. Jie rado būdą, kaip sumažinti reakcijos metu susidarančius „šilumos nuostolius“.
(11)
2013-03-20
5
Futuristiški lėktuvai švytinčiais sparnais, labai efektyvios vėjo turbinos, „žalesni“ automobiliai… ar jonizuotų dujų sluoksnis gali suteikti visus šiuos stebuklus?
(5)
2011-08-25
6
Grupė studentų iš Sietlo (JAV), pasivadinusi „StudentRND“, sukūrė plazmos garsiakalbį, kuriame orą virpina elektros išlydis. Jie jau siūlo ir detalių komplektus, iš kurių galima pačiam susimontuoti tokius garsiakalbius.
(0)
2011-07-07
0
Mokslininkai iš JAV Lorenco Berklio nacionalinės laboratorijos Energijos departamento bei Štutgarto universiteto, esančio Vokietijoje, sukūrė pirmą pasaulyje trimatę plazmoninę liniuotę, kuri leidžia matuoti nanometrinius pokyčius makromolekulinėse sistemose. Šios trimatės plazmoninės liniuotės galės mokslininkams suteikti detalią informaciją apie įvairių procesų biologinėse struktūrose dinamiką, pavyzdžiui, DNR sąveiką su fermentais, peptidų judėjimą ar ląste...
(0)
2011-02-22
1
Plazmonai, arba elektronų tankio bangos, jau kurį laiką itin domina tiek teoretikus, tiek taikomųjų mokslų atstovus, mat šios kvazidalelės pasižymi neįprastomis savybėmis, kurias tikimasi panaudoti tobulinant jutiklių ir fotonikos technologijas. Vis dėlto pagaminti sudėtingas nanostruktūras, būtinas plazmonų sukūrimui, nėra lengvai išsprendžiamas uždavinys. Laimei, dviem japonų mokslininkams – Vakanui Kubo (Wakana Kubo) iš RIKEN Inovacijų centro bei Šigenoriui Fud...
(0)
2011-01-31
0
Panašiai kaip fotonai, kurie yra šviesos bangos, plazmonai yra plazmos virpesiai – laisvų elektronų kietame kūne virpesiai. Jei tokie virpesiai vyksta metalų sandūroje, tai atsiranda vadinamieji paviršiniai plazmonai. Paviršiniai plazmonai suteikia galimybę valdyti bei perduoti šviesą įrenginiams, naudojamiems įvairiose srityse.
(30)
2010-02-18
1
Šis eksperimentas yra karščiausias tiesiogine prasme - Niujorko Brookhaven Nacionalinės Laboratorijos mokslininkai savo vykdomame projekte PHENIX bando išgauti septynių trilijonų laipsnių pagal Celsijaus skalę temperatūrą.
(2)
2009-06-12
0
Pietų Kalifornijos Universiteto (JAV) mokslininkai išrado pirmąjį pasaulyje mažytį plazmos "žiebtuvėlį", kuris sėkmingai pritaikytas medicinoje - dantims kenkiančioms bakterijoms naikinti.
(0)
2007-08-26
2
Niujorko universiteto mokslininkai Romeo Aleksanderis (Romeo Alexander) ir Polas Garabedianas (Paul Garabedian) paskutiniajame „Proceedings of the National Academy of Sciences“ numeryje paskelbė straipsnį apie neįprastą stelaratoriaus ričių konstrukciją. Tikimasi, jog tokia patobulinta konstrukcija padės išspręsti svarbiausią termobranduolinės sintezės reaktorių problemą – pramušimus plazmoje, dėl kurių dalelės ištrūksta iš reaktoriaus ir gali sugadinti visą įran...
|
||