Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)
.
(6)
2008-01-11
0
Žmonijos evoliucija dar nesibaigė, priešingai, mūsų genai mutuoja vis greičiau, rašo Vokietijos dienraštis „Focus”. Jutos universiteto (JAV) antropologijos profesorius Henris Harpendingas teigia, jog žmonių genai šiandien mutuoja 100 kartų greičiau nei tais laikais, kuomet mūsų protėviai iš beždžionių virto žmonėmis.
(2)
2008-01-10
0
Augalais mintančio psitakozauro (arba papūginio driežo) stora oda panaši į ryklio ir paslėpta po žvynais ar plunksnomis. Paleontologai įsitikinę, kad tokia stora išorinė kūno danga palaikė dinozauro organus ir saugojo nuo grobuonių. Dantų žymės rodo, kad dinozaurą sužeidė maitėda. Prieš 100 mln. metų žuvusio dinozauro kūno gabalėlis leido į jį pažvelgti atidžiau.
(31)
2008-01-09
0
Šiuo metu paplitusi teorija, jog dinozaurai išnyko kai į Žemę prieš 65 milijonus metų nukrito asteroidas. Tačiau dabar pasiūlyta nauja idėja, teigianti, jog juos į amžinuosius ganymosi laukus nusiuntė lygiai taip pat katastrofiška, tačiau gerokai mažesnių matmenų grėsmė - maži besikandžiojantys vabzdžiai. Gali būti, jog moskitų, blusų ir erkių platinama liga buvo esminis veiksnys, pribaigęs reptilijas, sako JAV mokslininkai.
(9)
2008-01-06
1
Skamba keistokai? Tačiau nieko stebuklingo nėra – eilinis genų inžinerijos eksperimentas. Šį sykį MIT (Massachusetts Institute of Technology) universiteto mokslininko Peter Reddien akiratyje atsidūrė kirmėlė planarija (matoma pirmojoje iliustracijoje), priklausanti plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasei. Šis egzempliorius mokslininkus domino jau daugiau nei šimtą metų. Tiksliau ne pati kirmėlė, o jos neįtikėtinos savybės regeneruoti nutrauktą uodegą ar net galv...
(3)
2007-12-23
1
Mokslininkai skelbia aptikę trūkstamą evoliucijos grandį – prieš 48 mln. metų gyvenusį gyvūną, iš kurio išsivystė banginis. Ir jis visai ne vandens gyvis, o lapės dydžio keturkojis, iš išvaizdos panašus į elnią, tik be ragų.
(0)
2007-12-22
0
Mokslininkai rado įrodymų, kad mamutai ir kiti dideli paskutiniojo ledynmečio metu gyvenę žvėrys kentėjo nuo iš kosmoso atskridusių nuolaužų krušos. Aštuoniose 35 tūkstančių metų senumo mamutų iltyse rasta žymių, paliktų meteorito skeveldrų. Šie kaulai atkeliavo iš Aliaskos, tačiau mokslininkai turi ir panašių žymių išvagotą bizono kaukolę iš Sibiro. Savo atradimą tyrinėtojai pristatė per Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavimą San Franciske (JAV).
(1)
2007-12-21
0
Kuomet kardžuvės patelė susidomi patinu, vieni genai jos smegenyse „išsijungia“, o kiti „įsijungia“, teigia Teksaso universiteto biologai. Molly Cummings ir Hansas Hofmannas pastebėjo, kad daug genų pradėdavo veikti, kuomet patelė susidomėdavo patinu, bet dar daugiau nustodavo veikti. „Kuomet netoliese sukiodavosi patrauklus patinas, genai būdavo „išjungiami“ aktyviausiai. Tokie pokyčiai galbūt leidžia patelėms pasirengti poravimuisi“, – pastebėjimus aiškin...
(4)
2007-12-21
0
Kai kalbama apie Dubajų ir turtingų turistų priviliojimą, žodis "apribojimai" retai kada naudojamas. Todėl visiškai nenuostabu, kad čia yra įrenginėjamas 1 milijardą dolerių kainuojantis teminis parkas, kuriame bus daugiau kaip 100 keturiasdešimties skirtingų rūšių robotų-dinozaurų. "Restless Planet" pavadintas parkas remiantis dabartinėmis mokslo žiniomis stengsis kuo tiksliau atkartoti dinozaurų išvaizdą, jų gimtąją aplinką bei jų gyvenimo įpročius - tokie kok...
(0)
2007-12-19
0
Mokslininkai jau seniai bando paaiškinti, kaip į gintaro „spąstus“ patenka vandenyje gyvenantys vabzdžiai ir mikroorganizmai. Gintaras formuojasi iš spygliuočių medžių sakų, o vandens mikroorganizmai retai palieka savo „namus“. Jei sakai sukietėja sausumoje, tai kaip paaiškinti tą faktą, kad juose neretai randami būtent vandens gyventojai. Kad įrodytų šią teoriją, vokiečių ir amerikiečių tyrinėtojai atliko praktinį eksperimentą.
(2)
2007-12-18
0
Atokiose Indonezijos džiunglėse mokslininkai atrado milžinišką žiurkę, už mums įprastines didesnę bent 5 kartus ir mažytį oposumą – turbūt vieną iš pačių mažiausių sterblinių šeimos gyvūnų. Šie gyvūnai galbūt yra naujos mokslui rūšys, pabrėžiančios stulbinančią Pietryčių Azijos biologinę įvairovę – dabar mokslininkai tyrinėja rastus pavyzdžius bandydami nustatyti, kiek šios rūšys mokslui jau yra žinomos.
(3)
2007-12-14
0
Kas tai yra poliarinė pašvaistė galima sužinoti paskaičius bet kurį žinyną – jame rasite panašiai tokį paaiškinimą - poliariniams regionams būdingas, Saulės vėjo sukeltas dangaus švytėjimas, susidarantis Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Net jei paskaičius ir viskas aišku, pasirodo astrofizikams, pasigilinusiems į šiuos pasakiškus poliarinius stebuklus, niekaip nebuvo suprantama, kaip tokiam švytėjimui palaikyti reikalingi milžiniš...
(5)
2007-12-13
0
Šios mielos, baltos ir pūkuotos katės yra išaugintos klonavimo būdu. Jos taip pat yra pirmosios katės, klonuotos su modifikuotu fluorescencines savybes lemiančio baltymo genu - tamsoje jas apšvietus ultravioletine šviesa, gyvūnėliai švyti. Eksperimentą atlikę Gyeongsang Nacionalinio Universiteto (Pietų Korėja) mokslininkai tikisi, jog tokio tipo tyrimai padės sukurti vaistus žmogaus genetinėms ligoms gydyti.
(1)
2007-12-12
1
Vienu panėrimu karališkasis pingvinas sugeba išbūti po vandeniu daugiau nei 20 minučių ir pasiekti 565 metrų gylį – tokios galimybės leidžia praplėsti maisto paieškos rajoną ir nelikti alkanam. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pingvinas kvėpuoja paprastu oru, toks jo nardymo sugebėjimas yra daugiau nei stulbinantis – šis klausimas senokai nedavė ramybės pasaulio biologams, bet tik dabar surastas paslapties įminimas, kuris savo ruožtu pasirodė esąs ne ką mažiau st...
(3)
2007-12-06
0
Na štai, pernai metais Norvegijos mokslininkų surastas pleziozauras nuvainikuotas – praktiškai metus išbuvęs didžiausiu senoviniu jūros plėšrūnų pavyzdžiu, užleidžia šias pozicijas dar didesniam giminaičiui. Tai taip pat pleziozauras, tik mokslininku manymu jo ūgis siekia jau ne 8 metrus, kaip ankstesnio egzemplioriaus, bet visą 12 metrų. Truputi neramu rašyti, jog tai didžiausias pavyzdys – neaišku, kaip greitai bus surasti dar didesni jo giminaičiai.
(15)
2007-12-06
2
Kaip atsirado pasaulyje gyvybė – klausimas su daugybe atsakymų ir nuomonių. Na, bent jau evoliuciją pripažįsta daugelis – net ir religijų atstovai neatmeta evoliucijos galimybių. Tačiau nuo ko ji prasidėjo, jau diskutuotinas klausimas. „Darvinizmo“ teorijos šalininkai įsitikinę, jog viskas vyko natūraliai ir kažkada neorganinės molekulės virto į organines, o po to formavosi ląstelė, DNR, pirmieji organizmai, iš kurių susidarė sudėtingesnė gyvybė. Jeigu tolesnius etapus dar galima įsivaizduoti, tai kas vyko pačioje pradžioje? Nors ši hipotezė neaiškina, kaip organinės molekulės atsirado iš neorganinių, tačiau ji bando pagrįsti kaip iš pradinės organikos susidarė ląstelės ir ribonukleino rūgštys (RNR), būtinos tolesnei gyvybės raidai.
