Neįprastoje vietoje aptikta paslaptinga baltųjų lokių populiacija: prisitaikė prie klimato kaitos sąlygų

Baltieji lokiai yra sparčiai nykstanti rūšis – laukinėje gamtoje liko vos apie 36 tūkst. baltųjų meškų. Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad dėl klimato kaitos poveikio ši rūšis gali išnykti iki šio šimtmečio pabaigos.

Nepaisant to, kad baltosios meškos yra didžiausi pasaulyje sausumos plėšrūnai, iš tikrųjų jos yra įtrauktos į jūrų žinduolių sąrašą, nes jų mityba daugiausia priklauso nuo vandens (daugiausia minta ruoniais).

Tačiau, kad galėtų medžioti maistą, baltieji lokiai naudojasi jūroje esančiu ledu kaip platforma, ant kurios iš viršaus persekioja savo grobį. Deja, dėl klimato kaitos kylanti temperatūra mažina jūros ledo kiekį, todėl mažėja jų natūrali buveinė.

Jūros ledo plotas Arktyje mažėja ir mažėja. Rudenį vandenyno paviršiuje susidaro laikini ledo sluoksniai, kurie pavasarį ištirpsta. Poliariniai lokiai dėl to paprastai be maisto išgyvena nuo 100 iki 180 dienų.

Fjordai, kuriuose gyvena pietryčių baltosios meškos, yra pietiniame poliarinio rato pakraštyje, todėl daugiau kaip 250 dienų per metus šiame regione nėra jūros ledo.

Tačiau atrodo, kad naujoji lokių populiacija stebėtinai gerai tvarkosi ir be jūros ledo.

Slapta baltųjų lokių populiacija Grenlandijoje buvo aptikta iš pirmo žvilgsnio lokiams nepritaikytoje buveinėje, kurioje didžiąją metų dalį nėra plūduriuojančių jūros ledo platformų.

Iki šiol mokslininkai buvo išskyrę 19 žinomų baltųjų lokių subpopuliacijų, gyvenančių už poliarinio rato. Viena iš šių populiacijų apima 3200 km ilgio rytinės Grenlandijos pakrantės ruožą. Tačiau kai tyrėjai, ėmė atidžiau stebėti šiuos lokius, pastebėjo kad tai dvi visiškai atskiros populiacijos.

Mokslininkai išanalizavo 36 metų trukmės GPS apykaklėmis paženklintų lokių sekimo duomenis ir nustatė, kad gyvūnai iš pietryčių Grenlandijos neperžengdavo 64 laipsnių šiaurės platumos, o lokiai iš šiaurės rytų neperžengdavo tos pačios linijos kita kryptimi. Atskirų lokių genetinių mėginių paėmimas patvirtino, kad pietryčių lokiai skiriasi nuo šiaurės rytų kaimynų.

„Pateikiame pirmuosius įrodymus, kad pietryčių Grenlandijoje egzistuoja genetiškai atskira ir funkciškai izoliuota baltųjų lokių grupė, kuri atitinka [kriterijus], kad būtų pripažinta 20-ąja pasaulyje baltųjų lokių subpopuliacija“, – rašė mokslininkai savo naujame tyrime, kuris birželio 16 d. buvo paskelbtas žurnale „Science“.

Naujojoje pietryčių populiacijoje yra apie 300 individų, nors nustatyti tikslų jų skaičių yra sudėtinga, teigė tyrėjai. Naujai atrasta grupė yra genetiškai įvairiausia iš visų 20 Arkties populiacijų, o genetiniai palyginimai rodo, kad jos buvo izoliuotos nuo šiaurės rytų populiacijos maždaug 200 metų.

Tyrėjai mano, kad lokiai naudojasi ledynų melanžu, t. y. ledo gabalėliais, kurie atitrūksta nuo fiordų ledynų ir patenka į jūrą. Tikėtina, kad meškos šiuos gėlo vandens ledo lopus naudoja taip pat, kaip ir jūros ledą medžioklei, todėl jos gali maitintis per ilgus laikotarpius, kai regione nėra jūros ledo.