Mokslininkai skelbia įspūdingą atradimą: giliai Atlanto vandenyno dugne yra unikalus „prarastasis miestas“ ir tai beprotiškai įspūdinga vieta (Foto, Video)

Į vakarus nuo Vidurio Atlanto kalnagūbrio vandenyne daugiau nei 700 metrų gylyje iš dugno kyla sienų ir stulpų konstrukcijos. Ši vietovė vadinama „Dingusio miesto“ hidroterminiu lauku. Čia 500 kvadratinių metrų plote yra hidroterminių šaltinių, kurių aukštis svyruoja nuo labai mažyčių iki 60 metrų dydžio „bokštų“, praneša „ScienceAlert“.

Šį „Dingusį miestą“ mokslininkai atrado prieš 22 metus, padedami autonominių povandeninių tyrimų transporto priemonių. Nuo tada buvo tęsiami šios unikalios vietos Atlanto vandenyne tyrimai. Mokslininkai mano, kad tai yra ilgiausiai gyvenanti hidroterminė gyvų būtybių buveinė, rasta planetos vandenynuose, ir kol kas nieko panašaus kitose vietose mokslininkai neaptiko.

Manoma, kad mažiausiai 120 tūkstančių metų šioje vietovėje iš Žemės mantijos buvo išmetamas vandenilis, metanas ir kitos dujos, kurios sąveikavo su jūros vandeniu. Čia randamas angliavandenilis yra maisto šaltinis gyvenantiems mikrobams, kurie apsieina be deguonies. Dujos iš Žemės vidaus patenka į vandenyną esant 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, ir nepaisant to, čia verda gyvybė.

Mokslininkai teigia, kad angliavandeniliai šioje povandeninėje zonoje susidarė dėl cheminių reakcijų, o ne dėl atmosferos anglies dvideginio ar saulės šviesos. Atsižvelgiant į tai, kad angliavandeniliai yra esminiai gyvybės atsiradimo komponentai, mokslininkai mano, kad gali būti, jog jie atsirado tokiose vietose kaip šios hidroterminės angos.

This is the Lost City, a towering ecosystem in the middle of the North Atlantic. It’s completely unique, with life found nowhere else on Earth. And if someone wanted to destroy it? There’s nothing you could do about it. No laws. No consequences. Welcome to the High Seas... pic.twitter.com/mdG5wOsr5h

— Open Ocean Exploration (@RebeccaRHelm) August 22, 2022

„Šiame prarastame mieste matome labai išsivysčiusią mikrobų ekosistemą. Galbūt kažką panašaus galima pamatyti Saturno mėnulyje Encelade ir Jupiterio mėnulyje Europoje, kurių paviršiuje taip pat yra vandenynai. O gal net tada, kai Marsas buvo padengtas vandeniu, ten apačioje buvo tos pačios mikrobų bendruomenės“, – sako mikrobiologas Williamas Brazeltonas.

Skirtingai nuo povandeninių ugnikalnių angų, kurios, kaip manoma, taip pat yra pirmoji gyvybės atsiradimo vieta planetoje, „Dingusio miesto“ ekosistema nepriklauso nuo magmos karščio. Vulkaninės povandeninės angos gamina daugiausia geležies ir sieros turinčių mineralų, o „Dingusio miesto“ hidroterminės angos gamina daugiausia vandenilį ir metaną.

Ramiojo vandenyno dugne mokslininkai aptiko „geltonų plytų kelią“. Ši geologinė formacija atsirado dėl vulkaninės veiklos.