Taip gerai išsilaikiusios priešistorinio padaro fosilijos mokslininkai rasti nesitikėjo: tokie egzemplioriai pasitaiko labai retai (Foto)

Puikiai išsilaikiusios listrozaurų mumijos buvo aptiktos Pietų Afrikos Respublikos Karu baseino pietinėje dalyje. Mokslininkai mano, kad šie egzemplioriai priklauso ankstyvajam triaso periodui (maždaug prieš 251 mln. metų). Tuo metu šiame regione vyravo nepaprastai sausringi orai, tuo pačiu mokslininkai džiaugiasi, kad pavyko rasti neįtikėtinai gerai išsilaikiusią šio priešistorinio padaro fosiliją.

„Vietovė, kurioje rastos šios fosilijos, yra unikali tuo, kad joje gausu įvairiausių fosilijų, susidariusių iškart po masinio rūšių išmirimo, įvykusio permo periodo pabaigoje“, – sakė Dr. Pia Viglietti, Čikagoje įsikūrusio Gamtos istorijos Fieldo muziejaus paleontologė ir mokslininkė. Ji yra viena iš žurnale „Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology“ publikuoto tyrimo apie listrozaurų mumijas autorių.

„Retai pasitaiko, kad PAR Karu baseine rastos fosilijos būtų taip gerai išsilaikiusios. Odos spaudinio tekstūra patvirtino hipotezes, kad listrozaurai (ankstyvasis žinduolių protėvis, priklausantis sinapsidų poklasiui) nebuvo žvynuoti kaip ropliai ar kiti ankstyvieji dinozaurų ir krokodilų giminaičiai, gyvenę tuo pačiu metu“, – pasakoja P. Viglietti.

„Daugelis mokslininkų spėjo, kad sinapsidai, kaip hipopotamai ar raganosiai, veikiausiai turėjo storą „kailį“. Šiek tiek „spuoguota“ odos tekstūra, aprašyta straipsnyje, iš tiesų primena tokį „kailį“, – sako mokslininkė.

Anot P. Viglietti, iš nuosėdų uolienose, kuriose rastos šios fosilijos, galima spręsti, kad gyvūnų gyvenamuoju laikotarpiu – ankstyvajame triase – dominavo nenuspėjami orai. Tuo metu dažnai vyraudavo itin sausos ir sausringos sąlygos, kurios, kaip manoma, prisidėjo prie šių žinduolių žūties: jie nugaišo iš bado.

Atlikus Karu baseine aptiktų egzempliorių histologinį tyrimą, nustatyta, kad tai buvo jauni, dar nevisiškai subrendę gyvūnai. Tai savo ruožtu liudija, kad gyvūnų gyvenimo trukmė tokiomis sąlygomis nebūdavo labai ilga. Nors įmanoma, kad gyvūnai prisitaikė prie sąlygų ir lytinę brandą pasiekdavo būdami jaunesnio amžiaus, regis, net ir tokios adaptacijos nepakako: stratigrafiniai duomenys liudija, kad šių gyvūnų populiacija vienu metu staiga smarkiai sumažėjo.

P. Viglietti su kitais mokslininkais atliktas tyrimas dar turės būti patvirtintas. Mokslininkė planuoja ir toliau ieškoti duomenų, kaip senovės gyvūnai susidorodavo (arba ne) su ekstremaliomis orų sąlygomis ir masiniais rūšių išmirimais.

„Norėčiau daugiau patyrinėti atsigavimus po masinio išmirimo įvykių, nes tokie rezultatai parodo, kiek laiko prireikia gyvūnijai atsigauti po tokių įvykių. Daugelį metų nemažai Karu baseine dirbusių tyrinėtojų laikėsi nuomonės, kad tokiais atvejais atsigavimas būdavo gana greitas. Visgi ši archeologinė vietovė atskleidžia, kad net ir listrozaurams teko daug iškęsti naujame nenuspėjamame ankstyvojo triaso pasaulyje“, – sakė P. Viglietti.

Šaltiniai:

• https://www.iflscience.com/flattened-mummies-of-mammal-ancestors-found-250-million-years-after-they-limped-through-extinction-event-65082
• https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0031018222003777#!