Žiulio Verno idėja gali būti tiesa! Mokslininkai skelbia, ką surado giliai giliai po žeme

Išanalizavusi itin retą deimantą, kuris, kaip manoma, susiformavo maždaug 660 kilometrų gylyje žemiau Botsvanos, tarptautinė mokslininkų grupė savo naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Geoscience“, padarė išvadą, jog riba tarp mūsų planetos viršutinės ir apatinės mantijos – regiono, žinoma kaip pereinamoji zona, kuri siekia šimtus kilometrų link Žemės vidaus – talpina kur kas daugiau vandens ir anglies dioksido, nei manyta anksčiau.

Tyrimas gali turėti didelių pasekmių mūsų supratimui apie Žemės vandens ciklą ir tai, kaip per pastaruosius 4,5 milijardo metų jis išsivystė į vandenynų pasaulį, tokį, kurį šiandien žinome.

„Šiame tyrime parodėme, kad pereinamoji zona nėra sausa kempinė, o joje yra didelis vandens kiekis“, – sakė Frankfurto V. Gėtės universiteto Geomokslų instituto tyrėjas Frankas Brenkeris. „Tai taip pat priartina mus prie Žiulio Verno idėjos apie vandenyną Žemės viduje.“

Nors šis didžiulis rezervuaras tikriausiai yra tamsus nuosėdų ir vandeningų uolienų mišinys, o esant beveik neįsivaizduojamam slėgiui, jo bendras tūris gali būti nepaprastas.

„Šiose nuosėdose gali būti daug vandens ir CO₂“, – pridūrė F. Brenkeris. „Tačiau iki šiol buvo neaišku, kiek į pereinamąją zoną patenka stabilesnių, vandeningų mineralų ir karbonatų, todėl taip pat buvo neaišku, ar ten tikrai saugomi dideli vandens kiekiai“.

Tiesą sakant, remiantis pareiškimu, vien pereinamojoje zonoje gali būti iki šešių kartų daugiau vandens, negu esančio visuose Žemės vandenynuose kartu paėmus.

Deimantas, kurį išanalizavo grupė, atkeliavo iš Žemės mantijos regiono, kuriame labiausiai paplitęs ringvuditas – mineralas, kuris Žemės mantijoje susidaro tik esant aukštam slėgiui ir temperatūrai, tačiau gana gerai sulaiko vandenį. Tyrėjų koziris toks: analizuojamame brangakmenyje buvo ringvudito, taigi ir vandens.

Mokslininkai jau įtarė, kad Žemės pereinamojoje zonoje yra daug vandens, kai 2014 m. išanalizavo panašų deimantą, tačiau naujausi tyrimai papildė teoriją.

„Jei turite tik vieną pavyzdį, tai gali būti vietinis vandeningas regionas“, – „Scientific American“ sakė Albertos universiteto Žemės mantijos geochemikė ir doktorantė Suzette Timmerman, kuri nedalyvavo tyrime. „Turime antrą pavyzdį, ir jau galime pasakyti, kad tai ne tik vienas atvejis.“