Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mokslininkai iškasė DNR fragmentus, datuojamus prieš 1 mln. metų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šie organinės medžiagos fragmentai, rasti Škotijos jūros dugne į šiaurę nuo Antarktidos, gali būti neįkainojami siekiant pažinti regiono istoriją, t. y. nustatyti, kas ir kokiu laikotarpiu gyveno vandenyne, rašo „Science Alert“. Techniškai vadinama sedaDNA (sedimentinė senovinė DNR) bus naudingi siekiant suprasti, kaip klimato kaita gali paveikti Antarktidą ateityje. „Tai iki šiol seniausia autentiška jūrinė sedimentinė DNR“, – sakė jūrų ekologė Linda Armbrecht iš Tasmanijos universiteto Australijoje. SedaDNR randama daugelyje aplinkų, įskaitant sausumos urvus ir subarktinį amžinąjį įšalą. Dėl žemos temperatūros, mažo deguonies kiekio ir ultravioletinių spindulių trūkumo poliarinės jūrų aplinkos, tokios kaip Škotijos jūra, yra puikios vietos, kuriose DNR išlieka nepakitusi ir laukia, kol ją surasime. 2019 m. iš vandenyno dugno išgauta DNR perėjo išsamų užterštumo kontrolės procesą, kad būtų užtikrinta, jog medžiagoje įterpti amžiaus žymenys yra tikslūs. Be kitų radinių, komanda aptiko diatomų (vienaląsčių organizmų), kurie datuojami prieš 540 000 metų. Visa tai padeda susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kaip ši pasaulio dalis evoliucionavo per didžiulius laiko tarpus. Šis naujausias tyrimas – tai įrodymas, kad šie nauji DNR metodai gali būti naudingi rekonstruojant šimtus tūkstančių metų trukusias ekosistemas, todėl galime visiškai naujai suprasti, kaip keitėsi vandenynai. Supratimas, kaip praeityje keitėsi klimatas ir kaip į tai reagavo vandenyno ekosistema, reiškia tikslesnius modelius ir prognozes, kas gali nutikti ateityje aplink Pietų ašigalį. „Antarktida yra vienas iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų regionų Žemėje, todėl šios poliarinės jūrų ekosistemos praeities ir dabarties reakcijos į aplinkos pokyčius tyrimas yra neatidėliotinas klausimas“, – savo paskelbtame straipsnyje rašė mokslininkai. |