Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Laikui bėgant dinozaurai įžengė į naujas nišas. Paplito smulkūs žolėdžiai, o paukščiai įvairėjo. Ilgakojų formos išsivystė vėliau, o tai rodo ginklavimosi varžybas tarp pėdakojų plėšrūnų ir jų grobio. Atrodo, kad dinozaurai turėjo vis sudėtingesnį socialinį gyvenimą. Jie pradėjo gyventi bandomis ir išsivystė sudėtingus ragus kovai ir demonstravimui. Tačiau atrodo, kad dinozaurai dažniausiai vystėsi į milžiniškus žolėdžius ir mėsėdžius mažomis smegenimis. Maždaug 100 milijonų metų dinozaurų istorija leidžia manyti, kad jie nebūtų išivystę į ką nors radikaliai kitokio, jei asteroidas nebūtų įsikišęs. Tikėtina, kad vis dar turėtume tuos supermilžiniškus, ilgakaklius žolėdžius ir didžiulius tiranozaurus primenančius plėšrūnus. Galbūt jiems išsivystytų šiek tiek didesnės smegenys, tačiau yra mažai įrodymų, kad jie būtų tapę genijais. Taip pat mažai tikėtina, kad žinduoliai būtų juos išstūmę. Dinozaurai buvo monopolizavę savo aplinką, kai atsitrenkė asteroidas. Tuo tarpu žinduoliai turėjo skirtingus suvaržymus. Jie niekada neišsivystė į supermilžiniškus žolėdžius ir mėsėdžius. Tačiau jie ne kartą išsivystė dideles smegenis. Masyvios smegenys (didelės ar didesnės nei mūsų) išsivystė pas orkas, kašalotus, banginius, dramblius, leopardinius ruonius ir beždžiones. Šiandien kai kurių dinozaurų palikuonių – paukščių, tokių kaip varnos ir papūgos – smegenys yra sudėtingos. Jie gali naudotis įrankiais, kalbėti ir skaičiuoti. Tačiau didžiausias smegenis ir sudėtingiausią elgesį sukūrė žinduoliai, tokie kaip beždžionės, drambliai ir delfinai. Taigi ar dinozaurų pašalinimas garantavo, kad žinduoliai išsiugdys intelektą? Na, gal ir ne. Pradiniai taškai gali apriboti galutinius taškus, tačiau jie jų taip pat negarantuoja. Steve'as Jobsas, Billas Gatesas ir Markas Zuckerbergas metė koledžą. Bet jei metęs studijas automatiškai taptum multimilijardieriumi, kiekvienas metęs koledžą būtų turtingas. Net ir pradedant tinkamoje vietoje, reikia galimybių ir sėkmės. Primatų evoliucijos istorija rodo, kad mūsų evoliucija buvo neišvengiama. Afrikoje iš primatų išsivystė didžiosios beždžionės ir per daugiau nei 7 milijonus metų jos išsivystė į šiuolaikinius žmones. Tačiau kitur primatų evoliucija pasuko labai skirtingais keliais. Kai prieš 35 milijonus metų beždžionės pasiekė Pietų Ameriką, jos tiesiog išsivystė į daugiau beždžionių rūšių. O primatai Šiaurės Ameriką pasiekė mažiausiai tris kartus – prieš 55 milijonus metų, prieš 50 milijonų metų ir prieš 20 milijonų metų. Tačiau jie netapo rūšimi, kuri gamina branduolinius ginklus ir išmaniuosius telefonus. Vietoj to, dėl mums nesuprantamų priežasčių, jie išnyko. Afrikoje ir tik Afrikoje primatų evoliucija pasisuko unikalia kryptimi. Kažkas susiję su Afrikos fauna, flora ar geografija lėmė beždžionių evoliuciją: sausumos, didelio kūno, didelių smegenų, įrankius naudojančių primatų. Net ir išnykus dinozaurams, mūsų evoliucijai reikėjo tinkamo galimybių ir sėkmės derinio. Nicholas R. Longrichas, Bato universiteto paleontologijos ir evoliucinės biologijos vyresnysis dėstytojas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|