Socialiniuose tinkluose kyla ažiotažas, kad Lietuvai smogė poliarinis sūkurys – kas tai yra (Video)

Bet kas tiksliai yra poliarinis sūkurys? Iš kur šaltas oras? Ir ar dėl visuotinio atšilimo tokie šalčiai labiau tikėtini? Pateikiame svarbiausius atsakymus.

Kas yra poliarinis sūkurys?

Cirkumpolinis sūkurys arba tiesiog poliarinis sūkurys yra didelis šalto, besisukančio oro regionas, supantis abu Žemės poliarinius regionus. Poliariniai sūkuriai taip pat egzistuoja ant kitų besisukančių, mažai pasvirusių planetų kūnų.

Now THIS is the sort of warming signal that genuinely indicates a raised chance of a sudden stratospheric warming event.

Large warm anomalies that propagate across the N. Pole & into the polar vortex circulation.

Caution advised, however, as event initiation is 20+ days away. pic.twitter.com/QWqCNQ9SZK

— James Peacock (@peacockreports) January 5, 2023

Terminas poliarinis sūkurys gali būti naudojamas apibūdinti du skirtingus reiškinius; stratosferos poliarinis sūkurys ir troposferos poliarinis sūkurys. Ir stratosferos, ir troposferos poliariniai sūkuriai sukasi Žemės sukimosi kryptimi, tačiau tai yra skirtingi reiškiniai, kurių dydis, struktūra, sezoniniai ciklai ir įtaka orui skiriasi.

Kartais žiemos metu šiauriniame pusrutulyje dėl šio sūkurio šaltas oras kartu oro sraujymėmis nukeliauja kur kas toliau į pietus. Tai vyksta reguliariai žiemomis ir yra susijęs su ekstremaliomis šalčio bangomis, kylančiomis iš Arkties.

Šis reiškinys neapsiriboja tik JAV, jis taip pat pasitaiko kai kuriose Europos ir Azijos dalyse.

Kai Arkties troposferos sūkurys yra stiprus, jis turi aiškiai apibrėžtą ir beveik apskritą formą, kuris yra gerai suvaržytas netoli poliarinio fronto, o Arkties oras yra gerai sulaikomas oro sraujymių (jet stream) žiedo. Kai šiaurės troposferos sūkurys susilpnėja, jis skyla į du ar daugiau mažesnių sūkurių, iš kurių stipriausi yra prie Bafino salos, Nunavute (Kanadoje), o kiti – virš šiaurės rytų Sibiro. Kai jis labai silpnas, arktinio oro srautas tampa labiau neorganizuotas, o šalto arktinio oro masės gali stumtis pusiaujo link, sukeldamos greitą ir staigų temperatūros kritimą.

Dėl šalčio bangų kaltas klimato atšilimas?

Nuo 2000-ųjų pradžios klimato modeliai nuosekliai nustatė, kad visuotinis atšilimas laipsniškai stums sraujymes link ašigalio. Klimato mokslininkai iškėlė hipotezę, kad sraujymės taip pat palaipsniui silpnės dėl visuotinio atšilimo.

Tendencijos, tokios kaip Arkties jūros ledo mažėjimas, sniego dangos sumažėjimas ir oro anomalijos, paskatino Arktį įkaisti greičiau nei kitas Žemės rutulio dalis – tai vadinama Arkties sustiprėjimu. 2021–2022 m. buvo nustatyta, kad nuo 1979 m. atšilimas poliariniame rate buvo beveik keturis kartus spartesnis nei pasaulio vidurkis.

Nors Arktis šiandien tebėra viena šalčiausių vietų Žemėje, temperatūrų gradientas (skirtumas) tarp jos ir šiltesnių Žemės rutulio dalių ir toliau mažės kiekvieną globalinio atšilimo dešimtmetį. Jei šis gradientas stipriai paveiks sraujymes, jos ilgainiui taps silpnesnės ir kintamesnės, o tai leis šaltesniam orui iš poliarinio sūkurio nutekėti į vidutines platumas (kurioje yra ir Lietuva), o tai lems ekstremalesnius orus.