Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Mokslininkai perspėja, kad 2023-ieji gali būti vieni karščiausių kada nors užfiksuotų metų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Manoma, kad El Niño grįš šiais metais, todėl 2023-ieji gali tapti vieni karščiausių metų istorijoje. Taip teigia mokslininkai, kurie paaiškino, kad karščiausi iki šiol užfiksuoti metai buvo 2016-ieji – paskutinis kartas, kai valdžią į savo rankas paėmė didžiulis El Niño. El Niño – vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. Susilpnėja ir visai sustoja šaltoji Humbolto srovė. Tai atsitinka dėl vyraujančios vėjų krypties pasikeitimo, dėl kurio paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus. Per maždaug 3 mėnesius šilto vandens sluoksnis pasikeičia nuo pietryčių Azijos iki Pietų Amerikos. Rytinė Ramiojo vandenyno dalis įšyla, o prie Australijos ir Indonezijos vandens temperatūra krenta. Šie pasikeitimai gali sukelti pasaulinį poveikį orams, kuris pasireiškia ekstremaliomis sausromis ir kitais ekstremaliais orų reiškiniais (daugiausia Pietų Amerikoje ir pietryčių Azijoje bei Australijoje). Pastaraisiais metais dominuoja La Niña, kuris yra jo vėsesnis atitikmuo. Meteorologijos tarnyba atskleidė, kad El Niño įvyksta žiemą šiauriniame pusrutulyje, o tai gali reikšti, kad poveikiui pajusti gali prireikti šiek tiek laiko: 2024-ieji gali būti dar karštesni nei šie metai ir gali pasiekti galimą visų laikų rekordą. Profesorius Adamas Scaife'as iš „Met Office“ sakė: „Tikimybė, kad per pirmuosius metus ateinančių 5 metų periode vidutinė temperatūra pakils 1,5 °C, dabar yra maždaug 50:50. El Niño įvykių poveikis stiprės, ir jūs turite tai pridėti prie pačios klimato kaitos, kuri nuolat auga. Sujungus tuos du dalykus, greičiausiai išvysime precedento neturinčias karščio bangas per kitą El Niño.“ Mokslininkai ir tyrimų organizacijos vieningai sutaria, kad šie ir kiti metai bus vieni karščiausių. Profesorius Scaife'as pridūrė, kad Australija, Indonezija ir kitos šalys, esančios netoli vakarinės Ramiojo vandenyno dalies, greičiausiai patirs „daug sausrų ir milžiniškų gaisrų“. Tikslus klimato atšilimo poveikis bus aiškus tik gegužę arba birželį, teigia mokslininkai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|