Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą

Stelmužės ąžuolas – mokslininkų akiratyje

2010-03-08 (2) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (275)
    Share

Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje buvo pristatytas valstybės saugomo gamtos paminklo – Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas, kurio rengėjas – čekų mokslininkas arboristas Martinas Nemecas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Stelmužės ąžuolas - trečiasis seniausias ir galingiausias ąžuolas (Quercus robur) Europoje ir pats seniausias Lietuvoje, kurio spėjamas amžius apie 1000 -1500 metų. Ąžuolo apimtis - 958 cm. Martinas Nemecas jau nuo 2005 –ųjų metų stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą bei yra pasiūlęs argumentuotas priemones senojo medžio priežiūrai. Čekų mokslininkas ne tik bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais ir specialistais, bet yra konsultavęsis su pasaulinio garso arboristu iš Didžiosios Britanijos Neville Fay, siekiant išsaugoti Stelmužės ąžuolo gyvybingumą. Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas buvo vykdomas, remiant Zarasų rajono savivaldybei.

 Projekto tikslas - ilgalaikis seniausio Lietuvos ąžuolo priežiūros planas, teigiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime. Iš pradžių buvo nustatytas fiziologinis ir biomechaninis medžio gyvybingumas, atlikta dirvožemio analizė, apskaičiuoti žmonių srautai, paskui pasiūlytos priemonės - kaip pagerinti ąžuolo augimo sąlygas ir prailginti jo gyvenimą. Siūlyta veikti atsargiai ir apgalvotai, taikyti artimas gamtai technologijas, vengti vadinamųjų „chirurginių” destruktyvių priemonių, nemotyvuoto cheminių priemonių naudojimo.

Pagrindinės siūlomos priemonės - neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, naujai įrengti tvorą, fotografavimo aikštelę, pašalinti trinkeles.  Kad ąžuolas būtų gyvybingesnis, reiktų aplinkui  mulčiuoti ąžuolo skiedromis, įrengti vandens įsigėrimo kanalus bei rinktuvus, lajoje atsargiai nugenėti šakų viršūnėles („epikorminio augimo” skatinimas), palengvinti galinčias nulūžti šakas (naudoti „vainikinį” genėjimą), iškirsti šviesą užstojančius menkaverčius medžius. Auganti aplinkinė sumedėjusi augalija neabejotinai stelbia ąžuolą, pamažu atimdama jam būtiną saulės šviesą. Kaip rimta grėsmė ąžuolui buvo įvardintas nuodingos patinos nuvarvėjimas nuo šalia esančios Stelmužės bažnyčios stogo.

Atsižvelgiant į esamas dabartines pagalbos ąžuolui priemones, mokslininkas Martinas Nemecas  siūlė išardyti nefunkcionalų surišimą, netinkamus stogelius, pašalinti betonines plombas, vietoj durelių į drevę įrengti vėdinimo angą, vakarinės šakos ramstį pakeisti nauju.

Lietuvoje auga keturi saugomais gamtos paminklais pripažinti ąžuolai, kurių kamieno apimtis siekia  daugiau kaip 7 metrus. Pagal LR saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis 2010 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 509 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais), teigiama pranešime.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(2)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
152(0)
139(0)
48(1)
47(3)
35(1)
30(2)
30(3)
26(0)
26(0)
23(1)
Savaitės
190(0)
188(0)
183(0)
183(0)
175(0)
Mėnesio
301(3)
289(0)
289(6)
288(2)
287(1)