Nespėjote Šiaurės pašvaistės pamatyti savo akimis? Astronomai dėl to turi gerą žinią – jų tik daugės

Pakomentuoti šį reiškinį paprašėme Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronominės observatorijos paskaitininką astronomą Saulių Lovčiką. „Tai eilinis įvykis, pasikartojantis daugmaž kas vienuolika metų, bet labai įdomus“, – sako jis.

Kas sukelia pašvaistę

Astronomo S. Lovčiko teigimu, vienintelė šiaurės pašvaistės kilmės priežastis – saulė. Jos paviršiuje vyksta įvairūs sprogimai, kurių metu iš saulės atitrūksta elektringųjų dalelių srautas. Jį sudaro elektronai, protonai, vadinamosios alfa dalelės, t. y. helio branduoliai.

Kai jie dideliu greičiu pasiekia žemę, jos magnetinis laukas sugaudo tas elektringąsias daleles. Jos yra dviejų rūšių: teigiamos – helio junginiai ir protonai, ir neigiamos – elektronai. Magnetiniame lauke jos yra atrūšiuojamos, vienos lekia į šiaurinį, kitos – į pietinį pusrutulį.

Kai dalelės pasiekia žemės atmosferos viršutinius sluoksnius jos smūgiuoja į orą sudarančių dujų atomus ir juos sužadina. Sužadinti jie ilgai neišbūna ir labai greitai grįžta į normalią būseną atiduodami energijos perteklių. Jį mes ir matome kaip šviesą.

Pašvaistės spalvos yra susijusios su mūsų atmosferos dujų sandara. Deguonis duoda vieną, azotas – kitą spalvą ir t. t. Pasak astronomo, mūsų atmosferoje daugiausia yra azoto, tai jo spalvos ir vyrauja.

Kaip dažnai kartojasi

Tai, kaip dažnai kartojasi pašvaistės, pasak astronomo S. Lovčiko, priklauso nuo to, kaip aktyviai taškosi saulė. Yra išskirtas 11 metų saulės aktyvumo ciklas.

„Bet nėra taip, kad saulė rami, rami ir staiga – paukšt. Jos aktyvumas banguoja pagal sinusoidę, kyla aukštyn, žemyn ir kažkuriais metais būna pikas, pasiekiamas maksimumas.

Bet likus porai ar trejetui metų prieš piką pašvaistės vis dažnėja.

Šiuo metu jis yra augantis. Ir 2024, ir 2025 metais tokių pašvaisčių turėtų vis daugėti“, – sako astronomas.

Pasak S. Lovčiko, žmonės, kurie turi teleskopą ar filtrą, su kuriuo gali žiūrėti į saulę, mato dėmes. Kuo jų daugiau, tuo saulė aktyvesnė, daugėja jos išsiveržimų. Vieno iš jų metu gali nutikti taip, kad saulė bus kaip tik toje kryptyje, kur šaus savo žybsnį. Žinoma, mes galime ir nepapulti į jos išmestos medžiagos srautą. „Kadangi saulei aktyvėjant išmetimų dažnis didėja, statistiškai pasitaiko, kad ir mes būname pakeliui, todėl ir pašvaisčių matome daugiau“, – aiškino astronomas.

Pasak jo, tikėtina, kad ir 2027 metais bus pašvaisčių. Nes jų būna daugiau ne tik porą trejetą metų prieš, bet ir porą trejetą metų po pasiekto maksimumo. Pavyzdžiui, maksimumas buvo pasiektas 2001 metais, tai 1999, 2000 ir 2002, 2003 metais saulė buvo jau gana aktyvi. Panaši situacija, kurios tikimasi 2025-aisiais, buvo ir 2014 metais.

Magnetinė audra – kita medalio pusė

Paklaustas, ar turėjo įtakos Šiaurės pašvaistei magnetinės audros, S. Lovčikas atsakė: „Tai tas pats reiškinys, kurį sukelia elektrinių dalelių srautai. Viena jo pusė yra Šiaurės pašvaistė, kita – magnetinė audra. Šiaurės pašvaistė, kaip ir magnetinė audra, – tas pats saulės žybsnio medžiagos sukeltas produktas. Viena šio reiškinio pusė – nuo saulės atbėgusių elektringųjų dalelių srautas trenkiasi į atmosferą ir sukelia atmosferą sudarančių dujų švytėjimą, t. y. Šiaurės pašvaistę.

Kita – tos dalelės pataiko į mūsų žemės magnetinį lauką, sujaukia nusistovėjusią jo tvarką ir sukelia magnetines audras. Bet tada, kai jos prasiveržia pro magnetinį lauką, būna nukreiptos į ašigalius, smūgiuoja į orą ir sukelia šiaurės pašvaistes.

Sakoma, kad šitie gamtos reiškiniai yra susiję su žmonių savijauta. Astronomas įsitikinęs, kad širdininkai prasčiau jaučiasi, kai būna šiaurės pašvaistė. Savo 89 metų dabar jau amžinatilsį tetai patardavo dvi dienas pagerti vaistų, pakentėti, ir praeis. Taip ir būdavo.

Buvo viena ryškiausių

„Neseniai buvo viena stipresnių geomagnetinių audrų. Pašvaistė buvo gana ryški. 2015 metų kovo 17-18 d., kai buvo labai ryškios pašvaistės, KP (pasaulinis geomagnetinio aktyvumo indeksas) siekė 8 balus, o vakar (vasario 27 d.- aut. past.) jis buvo 7 balai. Per tuos aštuonerius metus šiomis dienomis buvo vienos ryškiausių pašvaisčių“, – sako feisbuko puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ steigėjas meteorologas Gytis Valaika.

Pasak jo, kai saulės vėjas susiduria su žemės atmosfera, atsiranda spalvos – žalia ir raudona – dėl azoto ir deguonies.